Tik 10 km/h greičiau. Kodėl visiškai „neapsimoka“ to daryti?

Staigų susidūrimą važiuojant tam tikru greičiu galima palyginti su kritimu iš tam tikro aukščio. Jei susidursite važiuodami 15 km/h greičiu, smūgis bus panašus į kritimą nuo kėdės. Susidūrimas važiuojant 50 km/h greičiu turės tokį patį poveikį kaip kritimas iš 4 aukšto.

Žinoma, pamatę kliūtį, jūs pradėsite staigiai stabdyti, kad išvengtumėte susidūrimo, bet ar išvengsite, priklauso nuo kelių veiksnių, tarp kurių pats svarbiausias – greitis.

Kaip 10 km/h virsta gerokai didesniais skaičiais

Vis dar daug vairuotojų mano, kad mieste važiuoti 60 km/val. greičiu yra saugu. 10 km/h viršytas greitis tarsi laikomas „nekaltu“ veiksmu, už kurį nebaudžiama, kuris neva neturi didelės įtakos saugumui.

Daug vairuotojų įsitikinę, kad jei kelias sausas ir neslidus, jie gali sustoti kada panorėję, t. y. pakankamai greitai. Tačiau realybė yra rūstesnė ir kiekviena avarija įrodo, kad stabdymo kelio ilgis labai priklauso nuo greičio. Kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias.

Stabdymo keliui apskaičiuoti yra sukurtos kelios formulės: vienokia naudojama tada, kai pamatę kliūtį stabdote staigiau, bet ne ekstremaliai, kitokia - kai prireikia itin staigaus avarinio stabdymo.

Formulės nėra sudėtingos, bet galite eiti dar paprastesniu keliu ir pasinaudoti internete esančiomis stabdymo kelio ilgio skaičiuoklėmis, kurios įvertina ir vairuotojo reakcijos laiką, ir kelio dangos būklę, o kai kurios ir net kėbulo tipą.

Taigi jei važiuojate mieste 50 km/h greičiu ir pamatę kliūtį pradedate stabdyti, vidutinis stabdymo kelias bus apie 25 m. Jei kliūtis pasirodo netikėtai ir tenka stabdyti ekstremaliai, automobilis sustos už 14 m.

Tačiau pastarasis skaičius rodo tik automobilio nuvažiuotą kelią, kai jau stipriai nuspaudėte stabdžius, be to esant sausai asfalto dangai. Prie šio skaičiaus reikia pridėti vairuotojo reakcijos laiką, kuris gali būti nuo 1 iki 2 sekundės (priklausomai nuo vairuotojo koncentracijos, amžiaus, nuovargio, sveikatos būklės ir t.t.).

Tarkim, jūs sureaguojate per 1 sekundę. Per tą laiką 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis nuvažiuoja beveik 14 m. Taigi, kai pastebėsite kliūtį ir nuspausite stabdžius, jūsų automobilis iš viso nuvažiuos apie 28 metrus. Jei kelio danga šlapia, stabdymo kelias prailgės dar 8 metrais.

Reikia pabrėžti, kad dažna susidūrimų priežastis yra ta, jog automobilio stabdymui reikalingas atstumas yra daug didesnis, nei mums įprasta manyti! Jei būtų kitaip, mūsų vairuotojai nevažinėtų taip, tarsi norėtų savo automobilio priekiu paliesti kito automobilio galą, o laikytųsi atitinkamo saugaus atstumo, kurį irgi nusako greitis.

O dabar pasižiūrėkime, kas būtų, jei mieste važiuotume tik 10 km/h greičiau, t.y. 60 km/h greičiu? Mūsų stabdymo kelias prailgėtų iki 36 metrų. Net 8 papildomi metrai!

Tai maždaug dviejų automobilių kėbulų ilgis. Taigi imkime tą pačią situaciją, tik skirtingą greitį: jūs važiuojate leistinu 50 km/h greičiu, staiga pamatote kliūtį ir stabdote. Bet kliūtis buvo per arti, todėl švelniai bakstelėjote kitam automobiliui į bamperį.

Dabar pabandykite įsivaizduoti kas būtų buvę, jei jūsų greitis būtų 60 km/h, t.y. neva „nekaltais“ 10 km/h didesnis. Smūgis būtų toks stiprus, kad mažai nepasirodytų.

O pagalvokite, kas įvyktų, jei kliūtis būtų ne automobilis, o pėsčiasis?

Įvairių veiksnių visuma

Stabdymo kelias priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių: transporto priemonės masės ir stabdžių būklės, padangų protektoriaus nusidėvėjimo, padangų tinkamumo konkrečioms sąlygoms, slėgio padangose, kelio dangos būklės.

Ir daugelis veiksnių stabdymo kelią tik ilgina. Užstatytose vietovėse vairuotojas pėsčiąjį kelyje dažnai pastebi tik likus maždaug 36 metrams iki automobilio. Važiuojant 60 km/h stabdymo kelias geriausiu atveju (greita vairuotojo reakcija, gera automobilio stabdžių ir padangų būklė, sausa asfalto danga) ir bus tie 36 metrai.

Tad rizika, kad partrenksite, gerokai didesnė nei važiuojant leistinu 50 km/h greičiu. Be to, reiktų įvertinti, kad ne visada vairuotojas, pamatęs kliūtį, iš karto pradeda stabdyti. Dažnai taip nutinka dėl pasimetimo arba išsiblaškymo. Todėl stabdymo kelias dar pailgėja.

Pasak lenktynininko Igno Gelžinio, kelyje visgi važiuojame ne vieni – reikia stebėti ir kitus eismo dalyvius, žiūrėti ir bandyti numatyti, ką jie gali daryti, kokie jų veiksmai, o tada reaguoti į situaciją.

„Tai suteikia geresnį greičio suvokimą – ne visada sustoti gali taip greitai, kaip nori, ne visada įmanoma greitai sureaguoti. Bendras situacijos vertinimas išmokstamas ir stebint kitus“, – sako lenktynininkas, pabrėždamas, kad saugus greitis ir saugaus atstumo laikymasis padeda išvengti galimų nelaimių.

„Saugus“ greičio viršijimas neegzistuoja

Blogai yra tai, kad nedidelį greičio viršijimą vairuotojas gali ir nepastebėti ar jam tai pasirodyti nereikšminga, tačiau net nedaug didesnis greitis gali turėti didelę įtaką eismo įvykyje nukentėjusių sužalojimų sunkumui. Pavyzdžiui, važiuojant didesniu nei 60 km/val. greičiu, tik vienas iš dešimties partrenktų pėsčiųjų išgyvena.

Važiavimas 10 km/h didesniu nei leistina greičiu dažnai tampa vairuotojų kasdienybe. Daugelis jų mano, kad tai yra nedidelis leistino greičio viršijimas, neturintis jokios reikšmės saugumui. Tačiau tokio mąstymo pasekmės gali būti tragiškos, ypač pažeidžiamiems eismo dalyviams.

Devyni iš dešimties pėsčiųjų išgyvens partrenkti 30 km/h greičiu važiuojančio automobilio, tačiau jei automobilio greitis 50 km/h, žus kas antras pėsčiasis.

Padėtis dar blogesnė, kai greitis viršija 60 km/h – beveik niekas neišgyvena po tokio smūgio, tik vienas iš dešimties pėsčiųjų turi šansą, o blogiausios pasekmės – vyresniems nei 60 metų pėstiesiems. Kartu šie skaičiai rodo, kad kai kuriose situacijose net važiavimas neviršijant leistino maksimalaus greičio neužtikrina saugumo.

Greitis turi būti pasirinktas pagal esamas sąlygas ir situaciją kelyje, taip pat vairuotojas turėtų įvertinti ir įgūdžius, nuotaiką, fizinę būklę. Esate sudirgęs ir pavargęs? Tai važiuokite lėčiau, o ne greičiau.

Įprotis, su kuriuo reikia kovoti

Daugelis vairuotojų nesuvokia, kad važiuodami 10-20 km/h lėčiau, jie gali realiai sumažinti eismo įvykio riziką, o net jei eismo įvykis įvyktų, jo pasekmės gali būti ne tokios sunkios. Verta pakovoti su įpročiu kasdien vairuojant nuolat šiek tiek viršyti leistiną greitį. Ne tiek dėl baudų už viršytą greitį, kiek dėl tų vertingų sekundžių, per kurias galėsite tinkamai sureaguoti, jei kelyje susidarytų pavojinga situacija.

2018 m. Prancūzijoje buvo nustatytas 10 km/val. mažesnis leistinas greitis keliuose, esančiuose už užstatytų teritorijų ribų ir turinčiuose neatskirtas eismo juostas.

Praėjus metams po to, kai greitis buvo sumažintas nuo 90 iki 80 km/h, žuvo 206 žmonėmis mažiau, palyginti su ankstesnių penkerių metų vidurkiu. Atrodo, tik 10 km/h, tačiau jie yra labai svarbūs.

Šaltinis: 15min.lt