Artėjant šalčiams medikai įspėja, kad pirštus žmonės nušąla ir per 10 minučių

Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 šalčio, ligoninės sulaukia vis daugiau pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų jau šiandien iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto.

Greitosios pagalbos medikai su nerimu laukia savaitgalio – pagal prognozes, naktį iš penktadienio į šeštadienį temperatūra turėtų kristi žemiau 20 laipsnių šalčio. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti medikai pataria, ką daryti nušalus galūnes, kad savigyda namie nesibaigtų didesne nelaime.

Greitosios medicinos pagalbos stoties (GPMS) laikinasis direktoriaus pavaduotojas Arūnas Anužis naujienų portalui LRT.lt sakė, kad pastaruoju metu neteko vykti pas pacientus dėl nušalimų, tačiau artėjant didiesiems šalčiams GPM brigados yra tam pasiruošusios.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus patvirtino, kad ketvirtadienį ligoninėje dėl nušalimų yra gydomi 3 pacientai. Vienas netrukus bus siunčiamas į reabilitaciją, kitų dviejų būklė kol kas yra stebima, laukiama, į ką išvirs nušalimas. Gydytojas pastarųjų situaciją vertina ne itin palankiai – mano, kad po savaitgalio nušalusių vietų būklė tik blogės. Dar vienas pacientas neseniai išrašytas iš ligoninės su amputuotu pirštu.

Anot RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjo, paprastai ligoninėse gyventojų su nušalimais padaugėja tada, kai dideli šalčiai šalyje laikosi savaitę-dvi. Pagrindinė nušalimų priežastis, gydytojo tikinimu, pačių gyventojų neadekvatus požiūris į šaltį ir netinkama apranga bei avalynė. Anot V. Vaitkaus, retas suaugęs lietuvis mūvi pirštines, žiemą per šalčius vaikšto su rudeniui tinkama avalyne.

„Literatūroje rašoma, kad žmogus pradeda šalti, kai lauke yra 7-10 laipsnių šilumos. Tą ir pats esu pastebėjęs: paguldo žmogų su nušalimu, o aplinkiniai stebisi, kaip tai nutiko, jeigu šalčių nebuvo. Tačiau prie tokios temperatūros nušalimas gali įvykti labai greitai, ypač, jei sušlampa avalynė. Kaip tada elgiasi organizmas? Kraujotaka iš galūnių atsitraukia ir koncentruojama į gyvybinius organus: širdį smegenis. Sustingsta rankų pirštai, kojos, kraujas nebepriteka į galūnes ir jos pradeda šalti“, – tikino V. Vaitkus.

Nušalus antrą, trečią kartą tokia galūnė, anot RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjo, pradeda gangrenuoti.

Patekę į ligoninę su nušalusiomis kūno vietomis pacientai gali būti gydomi dvi savaites ir ilgiau, priklausomai nuo vietos, kuri nušalo, nuo nušalimo laipsnio ir komplikacijų. Pavyzdžiui, su nušalusiais ir gangrenavusiais pirštais, kuriuos tenka amputuoti, pacientai gydomi apie dvi savaites. Jei tenka amputuoti pačią galūnę: koją ar ranką, tokių pacientų gydymas gali trukti ir mėnesį.

Galiausiai jei nušalusią vietą pavyko išsaugoti, ji šalčiui jautri išliks dar ilgai.

„Išsivysto alergija šalčiui ir esant bent kiek vėsesniam orui kyla spazmai galūnėse. Pasekmės yra ilgalaikės. Sakyčiau, kad žmogaus nušalusios galūnės visiškai atsigauna tik po kokių 2-3 metų“, – sakė V. Vaitkus.

Daugiausiai nušalimų patiria svaigalų mėgėjai

Dažniausiai su skaudžiomis pasekmėmis, net ir esant nedideliam šalčiui, susiduria alkoholiu piktnaudžiaujantys, psichotropines medžiagas vartojantys asmenys. Anot A. Anužio, alkoholis sukuria apgaulingą šilumos jausmą: pavartojus alkoholio išsiplečia kraujagyslės, tarsi pasidaro šilčiau, tačiau kyla rizika, kad žmogus šalčio tiesiog nejaus.

„Dažniausiai nušalimai pasitaiko alkoholio vartojusiems asmenims. Jiems iš pradžių būna šalta, bet vėliau atbunka nuo šalčio nervai galūnėse ir žmogus tarsi pradeda jausti šilumą, nors iš tiesų kūnas dar daugiau šąla“, – tikino A. Anužis.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmogus nušalo galūnę, bet į tai iš pradžių nekreipė dėmesio. Tik po kelių dienų, kai nušalimo vieta pradeda juoduoti, jie suskumba ieškoti medikų pagalbos.

„Nušalusią vietą skauda tik tada, kai ji atšildoma. Vėliau skausmas praeina. Juk paprastai gyventojai dėl menkiausios žaizdelės ar nubrozdinimo į gydytojus nesikreipia. Ir šiuo atveju gyventojams atrodo, kad nieko tokio, jei truputį pašalo kojas, jeigu jos tuputį pamėlusios ar pabalusios. Tik po kurio laiko jie pamato, kad galūnė gangrenuoja“, – sakė RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Sustojus kraujotakai prasideda audinių irimas

Pasak A. Anužio, pavojinga oro temperatūra, prie kurios gali nušalti galūnės, laikoma nuo 0 ir žemesnė, tačiau nušalimų gali pasitaikyti ir prie teigiamos oro temperatūros, jei yra didelis vėjas. Ir nebūtina lauke ilgėliau užsibūti, kad įvyktų nelaimė. Veidą, ausis, rankų pirštus, jei šios be pirštinių, nušalti galima ir per ir 10 minučių.

„Kai kraujotaka sustoja, kai audiniai nebegauna kraujo, prasideda jų irimas. Iš pradžių nušalusi vieta būna mėlyna, vėliau pabąla, o tai rodo, kad kraujas nebejuda arba judėjimas yra labai nedidelis judėjimas ir vėliau prasideda audinių nekrozė“, – pasakojo A. Anužis.

V. Vaitkus pridūrė, kad termometro stulpeliams nukritus iki -10 ir žemiau žmogaus galūnės, ypač jei jos yra sušlapusioje avalynėje ar drėgnose pirštinėse, gali nušalti ir per 3-5 min. Esant sausam šalčiui, nušalimo procesas vyksta lėčiau.

„Pavyzdžiui, pajūryje gyventojai pastebimai stipriau junta šaltį ir gali greičiau nušalti. Tačiau pavojus yra mažesnis, nes šie žmonės šaltį pajunta greičiau. Pavyzdžiui, pajūrio gyventojai į šaltį reaguoja kitaip, jiems esant 15 laipsnių šalčiui jau yra labai šalta. O apie Vilnių, rytinėje pusėje, vyrauja daugiau sausas šaltis. Jis yra pavojingesnis dėl to, kad mus gali apgauti“, – tikino V. Vaitkus.

Ypač žema lauko temperatūra, didelis šaltis, drėgmė ir vėjas gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Pabuvę ilgiau tokiame šaltyje žmonės ne tik nušąla rankas, kojas, ausis ar veidą, bet kartu jų kūno temperatūra nukrenta žemiau 30 laipsnių, apima mieguistumas. Be sąmonės lauke nukritę asmenys gali mirtinai sušalti. Mieguistumas kyla dėl šalčio sulėtėjusios smegenyse kraujotakos. Dėl to smegenys mažiau aprūpinamos deguonimi, kartu krenta pulsas.

Atsidūrus situacijoje, pavyzdžiui, sugedus kelyje automobiliui, kai šaltyje tenka pabūti ilgėliau, RVUL gydytojas pataria kuo daugiau judėti. Geriausias to pavyzdys, pasak V. Vaitkaus – vaikai, kuriems nušalimo atvejų pasitaiko ypač retai. Mat šie lauke nestovi, daug juda, bėgioja ir net šalčiausią dieną iš lauko parėję būna sukaitę „it krosnelės“. Taip pat labai retai galūnes nušąla ir slidininkai.

Visgi, anot V. Vaitkaus, laiku pastebėjus šaltyje nukritusį žmogų jį dar galima išgelbėti. Atvežti į ligoninę nušalusiomis galūnėmis ir hipotermijos ištikti asmenys šildomi palengva. Dėl teikiamos profesionalios pagalbos, anot V. Vaitkaus, retai kuriam jų tenka nušalusias vietas amputuoti.

Neskubėkite šildyti nušalusios vietos

Neretai skaudžias pasekmes lemia ir pačių gyventojų menkos žinios ir paplitę klaidingi mitai, kaip teikti pirmąją pagalbą nušalus kojas ir rankas. Pasak V. Vaitkaus, labai dažnai gyventojai puola nušalusias vietas šildyti po karšto vandens srove. Tai yra labai pavojinga, nes greta nušalimo asmuo gali pats sukelti ir tų pačių pažeistų audinių nudegimą.

Anot RVUL gydytojo, nušalusias galūnes sušildyti reikėtų palengva, pradedant ne nuo nušalusios vietos, o nuo paties kūno.

„Jeigu gyventojas kreipėsi su nušalusia pėda, tai mes ligoninėje infraraudonųjų spindulių lempa pirmiausia ne nušalusią pėdą šildome, o aukščiau, šlaunį, kad sušilęs kraujas palengva patektų į galūnes, kad jų atitirpimas nebūtų staigus“, – tikino V. Vaitkus.

Panašiai elgiasi GPM medikai, gabendami pacientą su nušalusiomis galūnėmis į ligoninę. Nušalusios vietos dedamos į specialius dėklus, pagamintus iš specialios plėvelės. Ji užtikrina, kad nušalusi vieta bus laikoma kūno temperatūroje nepažeidžiant odos, pažeistos vietos audinių ir kapiliarų.

Namuose gydant nušalusias rankas ar kojas reikėtų elgtis analogiškai. Galūnes, anot gydytojo, galima apauti kojinėmis, apmauti šiltomis pirštinėmis, gerti daug skysčių, šiltos arbatos su medumi. Tiek apavas, tiek pirštinės turi būti būtinai sausos. Kompresų nušalimo vietoje dėti gydytojas nerekomenduoja. Net ir po vėsia vandens srove nušalusias galūnes šildyti, V. Vaitkaus tikinimu, yra pavojinga. Nors vėsi vandens srovė žalos nušalusiai vietai nepadarytų, visgi pavojus slypi kitur – vėsaus vandens nušalusios rankos ar kojos nejaučia, kyla pagunda atsisukti karštesnio vandens srovę.

„Geras požymis, kuris patvirtina, kad žmogus viską teisingai padarė – kai po valandos ar pusvalandžio nušalusi galūnė pradeda dilgčioti. Kartais nušalimo vietoje gali iškilti nedidelės pūslelės su krauju, su tamsiu skysčiu. Jų jokiu būdu negalima nuplėšinėti“, – patarė RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

GPMS laikinasis direktoriaus pavaduotojas patarė nušalus veidą, ausis, rankas ar kojas nieko patiems nedaryti.

„Toks būtų mano kaip mediko patarimas. Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažniausiai žmonės nušalusias vietas bando greitai atšildyti, o tai gali turėti didesnių neigiamų pasekmių, galima netekti ir dalies pažeistos vietos audinių. Taip pat negalima nušalusių rankų trinti sniegu, nes sniegas sudarytas iš mažų kristalų, kurie subraižo odą, kyla rizika patekti infekcijai. Taip pat negalima nušalusios galūnės stipriai masažuoti, trinti, nes bet koks trynimas pažeidžia odą. Apskritai nereikia rizikuoti savo sveikata – yra profesionalai, specialistai, kurie gali padėti“, – sakė A. Anužis.

Šaltinis: lrt.lt