top of page
    • Feb 28, 2020

Saugos diržai: klysta ir eiliniai vairuotojai, ir lenktynininkai


Kaip dažnai sėdę prie automobilio vairo patikrinate saugos diržą? Ar žinojote, kad netyčia persisukęs smūgio metu jis prilygsta virvei? Apie tai, kaip taisyklingai užsisegti saugos diržus papasakojo Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas, Dakaro „Agrorodeo“ komandos mechanikas Egidijus Janavičius, atskleidęs ir automobilių sporte pasitaikančias pavojingas klaidas. Kaip taisyklingai užsisegti saugos diržą?


E.Janavičiaus teigimu, naudojant standartiniuose automobiliuose įrengtus 3 taškų diržus klaidų, nors ir retai, tačiau pasitaiko. Viena iš jų – netaisyklinga sėdėsena.


„Reikėtų suprasti, kad kai vairuojama per daug atlenkus sėdynę, pusiau gulomis, tai saugos diržas neapkabina peties, o atsiduria po kaklu ir avarijos atveju gali rimtai sužeisti. Dar vis gajus stereotipas, kad lenktynininkai sportiniuose automobiliuose sėdi pusiau gulimoje padėtyje. Tai yra absoliuti netiesa (išskyrus formulės tipo sportinius automobilius), nes sportinės sėdynes suprojektuotos ir pagamintos taip, kad lenktynininko viršutinė kūno dalis išliktų vertikalioje padėtyje“, – paaiškino jis.


Pašnekovo teigimu, sėdynės nuslinkti per toli nuo šone esančio saugos diržo statramsčio nereikėtų. „Gal ir keista, – pastebėjo jis, – bet aukštesniems vairuotojams labiau tinka trijų durų automobiliai, nes juose kėbulo „B“ statramstis (prie kurio tvirtinasi saugos diržai) atitrauktas labiau į galą, nei penkių durų automobiliuose.“ „Dar vienas labai svarbus dalykas – patikrinti, kad diržas nebūtų persisukęs, nes pasekmės gali būti labai liūdnos. Iki kelių centimetrų storio susiaurėjęs diržas prilygsta virvei, kurios plotas kontaktiniame paviršiuje daug mažesnis, todėl sužalojimai būtų gerokai rimtesni. Pavyzdžiui, jeigu 1 kv. cm diržo tenka 100 kg jėga, tai plotui sumažėjus, kitaip tariant, diržui persisukus, ko gero galėtų siekti perpus daugiau – 200 kg/kv. cm. Tai reiškia, kad smūgio metu kūno audiniai plyštų kiaurai, tikėtini ir lūžiai. Taip pat gali būti, ką pastebime ir automobilių sporte, kad persisukęs diržas nutrūks“, – paaiškino E.Janavičius.


Pasak jo, prieš pradedant važiuoti reikėtų patikrinti, ar juosmeniui skirta diržo dalis yra pakankamai įtempta. „Sėdęs prie vairo, – patirtimi dalijosi pašnekovas, – aš ir pats tą diržo galą, esantį prie sagtelės, šiek tiek patempiu. Žinoma, šiuolaikiniuose automobiliuose tokios problemos nėra, nes juose įtaisyti pirotechniniai įtempikliai, kurie avarijos metu diržą dar šiek tiek timpteli.“


Svarbiausia, kaip išaiškino E.Janavičius, įsitikinti, kad saugos diržas nėra per daug laisvas, o tai, ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai dažnas įsisupa į storą striukę ar kailinius. Kodėl tai reikšminga? 15min pašnekovo teigimu, tikėtina, kad dėl atsilaisvinusio diržo smūgio metu kūnas pro apatinę jo dalį išslys. Pabandykite įsivaizduoti: „Susidūrimo metu priekinė automobilio dalis deformuojasi artėdama link jame sėdinčio, o pro diržo apačią išslydęs kūnas trenkiasi į prietaisų skydelį. Taigi, turime kojų traumas, o kūnui lenkiantis išauga ir stuburo pažeidimų tikimybė.“


Kalbant apie automobilių sportą, angliškai submarining effect vadinamas kūno išslydimas pro diržo apačią – gana tipiška problema. Kaip pasakojo automobilių saugumo žinovas, diržų gamintojai atrado kelis sprendimus. Visų pirma, tai sportinių automobilių diržų pečių srityje atsirado papildomi įsiuvai, kurie smūgio metu nuplyšta ir atsilaisvina, kad viršutinė kūno dalis galėtų šiek tiek pajudėti, o ne slystų žemyn. Taip pat apatinėje dalyje atsirado papildomi diržai, neleidžiantis kūnui išslysti. Geriausia prevencija – švietimas


15min paklaustas, kokios prevencinės priemonės veikia geriausiai, E.Janavičius atsakė užtikrinai – švietimas: „Vienareikšmiškai veikia šiurpūs avarijų vaizdai ir supratimas, kas vyksta smūgio metu, paaiškinimas, kokias apkrovas kūnas patiria, kiek gali pasislinkti ir panašiai. Visa tai leidžia realiai suvokti, kodėl diržus būtina prisisegti.“


Pašnekovo teigimu, klaidų daroma ir automobilių sporte, todėl didelė dalis traumų patiriama būtent dėl netinkamai naudojamų saugos diržų.



Kitos naujienos
bottom of page