Savo teisėmis įsitikinę pėstieji perėjose „krenta“ automobiliams po ratais
Pėstieji žino, jog juos, einančius pėsčiųjų perėja, vairuotojai privalo praleisti. Tačiau ne taip dažnai prisimenama, kad ši taisyklė numato ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų pareigas. Dažnas pėsčiasis įsitikinęs, kad eidamas perėja turi pirmumą prieš automobilius, tačiau pamiršta, jog pirmumas nereiškia saugumo, o eismo įvykis galėtų būti lemtingas.
Palikite laiko sau ir kitiems
Dažniausiai vairuotojai yra raginami nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo, tačiau pėstieji dalyvaudami eisme taip pat turėtų neskubėti. Pernelyg greitai eidami ar bėgdami pėstieji gali tinkamai neįvertinti atstumo iki atvažiuojančios transporto priemonės, taip visiškai nepalikti laiko ir vairuotojo veiksmams.
Skubėjimas tampa dar pavojingesnis, kai kelias apledėja. Pernelyg greit priartėję prie pėsčiųjų perėjos, kur šaligatvis sužemėja, pėstieji gali paslysti, neišlaikyti pusiausvyros ir nukristi tiesiai automobiliams po ratais.
Esant ne tik apledėjusiai, bet ir šlapiai kelio dangai ne visada laiku sustoti gali ir vairuotojai – oro sąlygos lemia, kad net sąlyginai nedideliu greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias bus ilgesnis nei tada, kai kelias sausas. Dėmesys į kelią
Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, kad pėstieji į pėsčiųjų perėją turėtų įžengti tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, ir įsitikina, kad tai saugu.
Be to, pėstieji prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
Nepaisant KET nurodymų, dažnas pėsčiasis važiuojamąją kelio dalį kerta ne tik neapsidairęs, tačiau ir įnikęs į mobilųjį ar klausydamasis muzikos. Tai ne tik pažeidžia KET reikalavimus, tačiau ir sukelia grėsmę visiems eismo dalyviams. Kai kuriais atvejais, bandydami išvengti susidūrimo, vairuotojai nusuka automobilio vairą į šoną, o dėl tokio manevro gali nukentėti kiti žmonės.
Nepranykite tamsoje
Nors kalendorinis pavasaris jau netoli, ir vairuotojams, ir pėstiesiems atsipalaiduoti nevertėtų. Vakarinio piko valandomis dauguma eina ar važiuoja vis dar prieblandoje ar visiškai sutemus, todėl dar prieš išeinant iš namų reikėtų nepamiršti užsidėti atšvaitų ar apsivilkti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Atšvaitai turėtų būti uždėti ant dešinės rankos ties alkūne bei ant dešinės kojos žemiau kelio. Jei naudojami pakabinami atšvaitai, jie turėtų būti pritvirtinti taip, kad kabotų automobilio žibintų aukštyje. Labai svarbu, kad atšvaitai būtų matomi ne tik pačiam pėsčiajam, bet ir vairuotojams. Atšvaitų neturėtų uždengti kiti daiktai.
Jei tenka keliauti užmiesčio keliais, kur nėra šaligatvių ar pėsčiųjų takų, reikėtų eiti kelkraščiu prieš transporto judėjimo kryptį.
Kai perėjos nėra
Tiesa, nors daugelis itin saugiai jaučiasi žingsniuodami pėsčiųjų perėja, nemažai yra ir tokių, kurie nepabūgsta važiuojamąją kelio dalį kirsti ten, kur pėsčiųjų perėjos nėra.
Verta žinoti, kad kirsti kelią ne per perėją galima tik tuo atveju, jei abiem kryptimis jos netoliese nėra. Tuomet nurodoma, kad galima kirsti kelią stačiu kampu ir tokioje vietoje, kur aiškiai matytųsi atvažiuojančios transporto priemonės, taip pat aiškiai būtų matomas ir pėsčiasis.
