top of page

Vairuotojai atvirauja, kada nebijo viršyti greičio, o kada juos skubina darbdavys

Greičio viršijimas – ne tik vienas populiariausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, bet ir viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių Lietuvoje. Nepaisant Kelių policijos organizuojamų tikslinių priemonių, nuolat plečiamo nežymėtų policijos automobilių autoparko bei greičio matuoklių infrastruktūros plėtros, lietuviai vis dar neatsisako spausti akceleratoriaus pedalo stipriau, nei tą leidžia įstatymai.



LRT.lt įgyvendina naują projektą LRT GATVĖ, skirtą aktualiausiems eismo saugumo klausimams prasidėjus rudeniui aptarti. Žinote aktualią temą? Pasiūlykite ją mums adresu portalas@lrt.lt.


Statistika optimizmo neįkvepia


Vien pernai Lietuvos kelių policijos tarnyba užfiksavo daugiau nei 570 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Remiantis pareigūnų statistika, apie 53 proc. visų eismo įvykių, kuriuose 2021 m. žuvo žmonės, nutiko būtent dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo.


2022 metais greičio viršijimo statistika taip pat nėra džiuginanti – kas mėnesį vidutiniškai užfiksuojama po keturiasdešimt tūkstančių greičio viršijimo atvejų.


Kaip LRT informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai, vien sostinėje iki rugsėjo 20 dienos buvo nustatyta pustrečio šimto greičio viršytojų.

„Didžiausią dalį visų Kelių eismo taisyklių pažeidimų Vilniaus apskrityje sudaro leistino greičio viršijimas, kuris yra ir viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Rugsėjo mėnesį nustatyta 248 greičio viršijimo atvejai.

Tuo metu vasaros laikotarpiu, nuo birželio iki rugsėjo, nustatyti 963 greičio viršijimo atvejai. Tai iš esmės lemia nedidelį skirtumą – vasaros laikotarpiu eismo sąlygos geresnės, automobilių srautai mažesni mieste“, – portalui skirtame komentare aiškino Vilniaus apskrities VPK atstovai.


Skubėjo ar nepastebėjo


Stebėdami situaciją gatvėse sostinės pareigūnai teigia bent kol kas didelių teigiamų pokyčių nepastebintys. Policijos teigimu, kasmet stebimas panašus skaičius greičio viršytojų.

„Atsižvelgiant į greičio viršijimo atvejų ataskaitas, galima teigti, kad greičio viršijimo atvejų nedaugėja, skaičiai išlieka panašūs“, – situaciją gatvėse apibūdino pareigūnai.

Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, pareigūnai įprastai pasitelkia tiek viešą, tiek neviešą patruliavimą. Policijos arsenale – nežymėti policijos automobiliai, vadinamieji „trikojai“, kita mobilioji greičio matavimo įranga.


Visgi policijos atstovai pažymėjo, kad net ir įamžinus greičio viršytoją su matuokliu, pažeidėjas dar kartais bando laimę pasiginčyti dėl savo kaltės.


„Jei pažeidimo protokolai už greičio viršijimą surašomi asmeniui dalyvaujant, tai retas vairuotojas ginčijasi dėl pažeidimo. Jei ir nesutinka, tai atėjęs susipažinti su greičio matuoklio prietaiso rodmenimis, dažniausiai pakeičia nuomonę ir sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu.


Pasiteisinimai metai po metų išlieka standartiniai: „skubėjau“, „nepastebėjau“. Dažniausiai manoma, kad sutaupys laiko, nuvyks greičiau ar nepaklius į spūstį, tačiau vairuotojai nepagalvoja apie žalą, kuri gali galima važiuojant nesaugiu greičiu“, – sakė Vilniaus apskrities VPK pareigūnai.


Skubina ir darbdaviai

LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, kad greičio viršijimo klausimas išlieka aktualus analizuojant ne tik lengvųjų automobilių ar motociklų, bet ir sunkiasvorio bei keleivinio transporto vairuotojų elgseną.


Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai nuo šių metų gegužės mėnesio iki kitų metų vasario mėnesio atlieka krovininio ir keleivinio transporto greičio viršijimo tyrimą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti greičio viršijimo priežastis, todėl visi vairuotojai, viršiję greitį, yra pakalbinami užduodant klausimą: kodėl jie viršijo greitį?


„Nuo gegužės mėnesio iki dabar nustatėme 159 greičio viršijimo atvejus: magistraliniuose keliuose 126, gyvenvietėje, kuri yra kelio tęsinyje – 5, miestuose – 28“, – iki šiol turimus tyrimo rezultatus apibendrino LTSA vyresnysis patarėjas Justas Petrauskas.


Pašnekovas pažymėjo, jog 48 atvejais iš 159 vairuotojai tvirtino, jog greitį viršijo dėl skubėjimo. Dar 18 vairuotojų tikino turintys įprotį viršyti leistiną greitį, 17 asmenų teisinosi, jog važiavo greičiau, nes nenorėjo atsilikti nuo bendro srauto.


14 vairuotojų atsakė, kad greitį viršijo iki 10 km/val. žinodami, jog už tai nebaudžia policija. Įdomu tai, jog 10 vairuotojų paatviravo sakydami, kad greitį viršijo, nes juos skubina darbdavys. 46 vairuotojai rinkosi kitas priežastis, tarp kurių: nepastebėjau, netyčia spustelėjau greičio pedalą, nepajaučiau, nepažiūrėjau į spidometrą, užsisvajojau, atsakomybė už laiku pristatytą krovinį ir t. t.


„Matoma akivaizdi vežėjų įmonių vadovų įtaka vairuotojui, kuriam liepiama skubėti į pakrovimą ar iškrovimą. Tarp priežasčių įvardijama, kad darbo užmokestis mokamas ne už valandas, o už atliktus darbus. Vairuotojai greičio viršijimą teisina ekonominiu vairavimu, kai nuokalnėse nepristabdoma, atleidžiamas akceleratoriaus pedalas, tokiu būdu riedama iš inercijos, taip viršijamas leistinas maksimalus važiavimo greitis“, – sakė J. Petrauskas.


Greitis – viena pagrindinių avarijų priežasčių


Kaip tęsė LTSA atstovas, įstaigos eismo įvykių tyrėjai nuolat tiria sunkiasvorio ar keleivinio transporto avarijas siekdami išsiaiškinti, kokios priežastys jas nulėmė.

Anot J. Petrausko, 2020-aisiais buvo ištirti 206 eismo įvykiai, iš kurių 44 įvyko būtent dėl transporto priemonės greičio. 2021 m. buvo ištirtos 182 avarijos, o 45-iose iš jų nelaimės pagrindine priežastimi vėlgi buvo įvardytas nepasirinktas saugus greitis.

„Iš turimų duomenų negalime išskirti, auganti ar mažėjanti eismo įvykių, įvykusių dėl greičio, tendencija. <...> Tačiau susidūrimo metu žmogaus kūną veikia jėgos. Kuo didesnis greitis, tuo didesnės jėgos veikia žmogaus kūną, todėl patiriami didesni sužalojimai, po kurių žmogus gali mirti arba visam likusiam gyvenimui likti neįgalus“, – sakė J. Petrauskas.


Kartu jis pažymėjo, jog stebint vairuotojų elgseną kelyje nustatyta, kad dažniausiai krovininio transporto vairuotojų viršijamas leistinas maksimalus važiavimo greitis – nuo 10 iki 20 km/val.


Važiuoja lėčiau, nei leidžiama


Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas, taip pat atkreipė dėmesį, jog leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Anot jo, siekiant užtikrinti didesnį saugumą, viena iš greičio kontrolę vykdančių priemonių – valstybinės reikšmės keliuose diegiamos momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos (VGMS).


„Ruožuose, kuriuose naujai įrengtos VGMS, matomi teigiami rezultatai. Per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 m., ruožuose, kuriuose nuo 2021 m. jau veikia 56 naujos VGMS, eismo įvykių metu buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie 7 žuvusius per vienerius metus.


Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti VGMS, per 2021 m. buvo sužeisti 26 ir žuvo 2 eismo dalyviai. Statistiškai vertinant šiuose ruožuose maždaug 70 proc. sumažėjo nukentėjusiųjų skaičius vien per vienerius metus. Nors tai dar tik vienerių metų rezultatai, tačiau jie jau rodo VGMS naudą, kai vairuotojams padedama ne tik formuoti, bet ir lavinti įprotį rinktis nuolatinį saugų greitį“, – LRT.lt teigė S. Jansonas.


Anot pašnekovo, remiantis šių metų rugpjūčio mėnesio bendro srauto statistika (apie 3 mln. vykusių kelionių), visuose veikiančiuose VGMS ruožuose vidutiniškai fiksuotas 7,86 proc. žemesnis nei vidutinis leistinas greitis.


Baigia rengti dar 100 matuoklių

LAKD atstovo teigimu, iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai, įrengti 81 kelio ruože, ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą. Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami rengti dar 50 VGMS (100 įrenginių).


„Vienareikšmiškai sunku vertinti visus greičio viršijimo atvejus, tačiau svarbiausia priežastis – elementarus Kelių eismo taisyklių nepaisymas, nesuvokimas galimų skaudžių avarijos padarinių. Vairuotojai turėtų atidžiau stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis, važiuoti leistinu greičiu, taip pat remtis sveika nuovoka, atsižvelgiant į eismo ir oro sąlygas, būti kultūringi kelyje, branginti savo ir kitų sveikatą bei gyvybes“, – akcentavo S. Jansonas.


Pasak jo, Kelių direkcija, policija ir savivaldybės kompleksiškai rūpinasi saugiu eismu keliuose, diegia įvairias eismo saugą gerinančias priemones.


„Be jau minėtų greičio matavimo sistemų, Kelių direkcija papildomai įrengia tokias greičio prevencines priemones kaip greičio mažinimo kalneliai, iškilios salelės, miesto vartai, žiedinės sankryžos ir pan. Taip pat kasmet rengiamos įvairios eismo saugos švietimo kampanijos, iniciatyvos, kuriose akcentuojama greičio viršijimo tema“, – vardijo LAKD atstovas.


Šaltinis: lrt.lt

Kitos naujienos
bottom of page