Vairuotojų tyrimas: keliuose jiems svarbiausias saugumas, vairavimo kultūrą vertina 6,3 balo iš 10


Saugumas keliuose Lietuvos gyventojams yra svarbiausias eismo rodiklis. Tokius duomenis pateikia šalies kelių statybos įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ inicijuotas tyrimas. Šis visuomenei svarbus aspektas yra ir valstybės prioritetas – Vyriausybės patvirtinta programa „Vizija 0“ siekiama iki 2030-ųjų perpus sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Todėl ekspertai pabrėžia: norint pasiekti tokius strateginius tikslus ir gyventojams užtikrinti saugias keliones, būtina tinkamai pasirūpinti šalies kelių infrastruktūra, rašoma pranešime žiniasklaidai.


Ragina ne kalbėti, o veikti


Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atliktus reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo: saugumą kaip svarbiausią kelių aspektą įvardijo daugiau nei pusė – 56 proc. – respondentų. Kiti gyventojams rūpimi klausimai: kelių priežiūra bei remontas (43 proc.), jų tiesimo kokybė (34 proc.).


Apžvelgdamas šiuos rezultatus, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko džiaugiasi: tyrimo duomenys rodo visuomenės brandą ir augantį sąmoningumą. Jo teigimu, eismo dalyvių noras važinėti saugiai kartu ir įpareigoja sutelktai stengtis, kad saugumo situacija šalies keliuose toliau būtų nuosekliai gerinama.


„Tokiu tikslu Vyriausybė 2020 m. patvirtino programą „Vizija 0“. Šis projektas numato, kad iki 2030-ųjų žuvusiųjų skaičius keliuose turėtų sumažėti perpus, palyginti su 2019-ųjų statistika. Norint tai pasiekti, keliuose numatoma ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones, pertvarkyti pavojingas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Tačiau vien šių darbų išsikeltam tikslui įgyvendinti neužteks. Sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių realu tik sutelktomis visų eismo dalyvių pastangomis“, – pabrėžia Š. Frolenko.


Jis priduria, kad Europos Komisijos pateikiama statistika teikia vilčių. Duomenys rodo, kad 2019–2021 m. žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius kasmet mažėjo po maždaug 20 proc. Tiesa, pasak Š. Frolenko, pagal šį rodiklį nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame apie penktadaliu, o nuo lyderiaujančių šalių, tokių kaip Švedija ar Danija, – apie du kartus.


„Iškalbingi ir kiti faktai. Štai minėtos programos „Vizija 0“ analizė parodė: 90 proc. nelaimių keliuose įvyksta dėl eismo dalyvių kaltės. Daugumos jų priežastis – sąmoningas KET nustatytų reikalavimų nesilaikymas. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad saugos diržus automobilio gale segasi vos 30 proc. Lietuvos gyventojų. Autobusuose – dar mažiau. Būtent šie faktai verčia kiekvieną eismo dalyvį raginti saugumu rūpintis asmeniškai ir kuo atsakingiau“, – kalba Š. Frolenko.


Reikia ir kultūros, ir infrastruktūros


Eksperto išsakytai nuomonei pritaria ir Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu pernai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimo duomenys rodo, kad bendra vairavimo kultūra Lietuvoje yra kiek daugiau nei patenkinama. Jos vertinimas siekia 6,3 balo iš 10 galimų.

Nors 68 proc. apklaustųjų teigia, kad eismo dalyvių kultūra Lietuvoje per pastaruosius 5 metus pagerėjo, kiek daugiau nei penktadalis respondentų įsitikinę, jog nepakito, o mažiau nei dešimtadalis mano, kad situacija pablogėjo.


Šių rodiklių aktualumą pabrėžia ir VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Vilma Jasiūnienė. Anot jos, saugumas keliuose didžiąja dalimi priklauso nuo eismo dalyvių – kiekvieno mūsų elgsenos, atsakingumo ir pagarbos vienas kitam. Nepaisant to, Europos Sąjungos kelių eismo saugumo politikos programa 2021–2030 m. grindžiama saugios sistemos principu, kuris sako, kad eismo dalyvis yra žmogus ir dalyvaudamas eisme ne visada gali priimti teisingus sprendimus.


„Todėl turime sukurti tokią aplinką, kad eismo dalyvis galėtų padaryti kuo mažiau klaidų, išvengti eismo įvykio, o jeigu jis vis dėlto įvyksta, kad eismo įvykio padariniai būtų kaip įmanoma švelnesni. Todėl visos šiandienės eismo saugumo veiklos, eismo saugumo valdymo ir eismo kontrolės priemonės turi būti orientuotos į tai. Šioje plotmėje kelių infrastruktūra yra labai svarbi, nes ji – viena kertinių sričių, turinčių įtakos eismo dalyvių elgsenai. Atsižvelgiant į tai, didesnis dėmesys turi būti skiriamas kelių ir gatvių funkcinei paskirčiai nustatyti – tai yra svarbus elementas, padedantis efektyviai spręsti tiek eismo pralaidumo, tiek eismo saugumo klausimus“, – akcentuoja doc. dr. V. Jasiūnienė.


Kelių infrastruktūros kokybės veiksnį užtikrinant saugumą akcentuoja ir Š. Frolenko. Anot jo, Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl per menko finansavimo dar nepakankamai sutvarkyta ir išplėtota, dalies kelių būklė yra bloga ir toliau blogėja, o prastos kelių dangos būklės kokybės pasekmė – kelių pavojingumas ir avarijų, net žūčių grėsmė.


Prošvaisčių visgi matoma


Visgi, kalbėdami apie saugumo šalies keliuose gerinimą, ekspertai pasigenda nuoseklaus, sisteminio požiūrio. Ilgametę patirtį diegiant eismo saugumo sprendimus turinčios bendrovės „Gatas“ vadovė Ingrida Aleksonė tikina, kad, imantis tinkamų priemonių, situacija šalies keliuose gerėtų tolygiai, ypač miestuose ir regioninėse vietovėse.


„Dar vienas iššūkis – akivaizdus kelių saugumo srityje dirbantiems profesionalams kylantis naujų sprendimų ir inovacijų trūkumas. Kolegos lankosi specializuotose parodose užsienyje, grįžta degančiomis akimis, įsitikinę technologiniu ir mąstymo progresu šioje srityje, tačiau jokių svertų progresyvioms idėjoms atkeliauti į Lietuvą neturime. Viskas priklauso nuo perkančiųjų organizacijų, kurios, tenka pripažinti, yra konservatyvios naujovių atžvilgiu“, – teigia ekspertė.


Anot I. Aleksonės, ženklų, kad situacija keistųsi, kol kas nematyti, o viltis, jog imsime greičiau vytis saugumo keliuose šalis lyderes, blėsta ir dėl karo konteksto. Pašnekovės teigimu, šiandien sprendžiamos kitos problemos, pavyzdžiui, dabar žvilgsniai nukrypę į drastiškai išaugusias svarbiausių žaliavų ir energijos išteklių kainas.


Taip pat, pasak jos, šiuo metu suskubta rūpintis karinio mobilumo klausimais, todėl eismo saugumas prioritetų sąraše natūraliai leidžiasi. Tačiau, kaip pastebi ekspertė, teigiamų pokyčių šalies keliuose vis dėlto vyksta.


„Džiugu, kad jie akivaizdžiai prisideda prie saugesnių gyventojų kelionių. Pėsčiųjų perėjų apšvietimas, greičio kalnelių įrengimas, kelio susiaurinimai salelėmis prieš įvažiuojant į gyvenvietes. Taip pat įprastų sankryžų keitimas žiedinėmis, nuo važiuojamosios dalies atskiriamos dviratininkų ir pėsčiųjų zonos. Tai infrastruktūriniai sprendimai, kurių diegimas duoda puikių rezultatų, siekiant sumažinti skaudžių eismo nelaimių riziką“, – apibendrina I. Aleksonė.


Šaltinis: LRT.lt

Kitos naujienos