top of page

Vairuotojų saviapgaulė: situacija, kai 0 promilių, bet geriau nevažiuoti


Kaip apskaičiuoti ar, pavyzdžiui, praėjus dviem valandoms po alkoholio vartojimo, galima vairuoti? Paprasčiausias atsakymas būtų – įsigykite alkotesterį ir jis parodys kiek promilių alkoholio yra jūsų kraujyje.


Nemaža dalis vairuotojų įsitikinę, kad jei alkotesteris rodo ne daugiau nei 0,4 promiles, jie jau gali vairuoti. Kiti, sakydami „Jaučiuosi puikiai – galiu vairuoti“ net nesivargina tikrintis. Bet vis tik, geriausias atsakymas – išgėrus net ir labai nedaug, tiesiog pamiršti vairavimą.


Ir riba tarp „pavojinga ir saugu“ gali būti labai nedidelė „tik vienas bokalas alaus“, tik medikai teigia, kad net jei testas parodo 0,15 promilės, tai nekeičia fakto, kad asmuo vis tiek yra apsvaigęs nuo alkoholio.


Specialistų nuomone: geras sprendimas yra vienintelis – jokio alkoholio vairuojant, arba išgėrus – jokio vairavimo – alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, sutrikdo koordinaciją, suprastėja matymo kokybė.


Alkoholio poveikis vairavimui


Alkoholis turi didelę įtaką vairuotojo reakcijos laikui, pojūčiams, ypač regai, pažinimo funkcijoms, gebėjimui vairuoti. Vairuotojo, kurio organizme yra 0,2-0,4 promilės alkoholio, regėjimo aštrumas – mažesnis, regėjimo laukas – siauresnis.


Tada dėmesys labiau sutelkiamas į regėjimo lauko centrą, nekreipiant dėmesio į tai, kas vyksta likusioje šio lauko dalyje, t.y. periferijoje. Be to net nedidelė alkoholio dozė sulėtina regos lauko „skenavimą“ ir apsunkina smulkių objektų atpažinimą, lėtina akies adaptaciją prie tamsos ir judančių šviesų kelyje, o tai reiškia, kad vairuotojas mato mažiau, lėčiau fiksuoja regos lauke pasirodančius objektus, sunkiau skiria svarbią ir mažiau svarbią regimąją informaciją.


Net nedidelė alkoholio dozė sutrikdo tokias svarbias žmogaus funkcijas, kaip informacijos analizė ir sintezė, loginis mąstymas, kognityvinių funkcijų koordinavimas – tai turi didelės įtakos mūsų darbingumui ir tikslumui.


„Tik viena taurė vyno“, „tik vienas bokalas alaus“, „tik 0,2 promilės“, – sako vairuotojai, tikintys, kad tokiu atveju jie automobilį gali vairuoti lygiai taip pat saugiai, kaip ir nevartoję alkoholio. Mažas alkoholio kiekis praplečia kraujagysles, jaučiamas šilumos jausmas, šiek tiek nukrenta kraujo spaudimas, žmogus atsipalaiduoja, jo skruostai parausta, esame kalbesni, daugeliui kyla pernelyg didelis ir nepagrįstas pasitikėjimas savo jėgomis, taigi jau kitaip vertindami situacijas kelyje, galime priimti neteisingus sprendimus. Net jei alkoholio koncentracija neviršija 0,4 promilės, galima padaryti klaidų stabdant, lenkiant, persirikiuojant į kitą juostą, apsisukant ir kt. Juk nelaimes dažniausiai nulemia milisekundės, o kartais tų kelių milisekundžių, greitesnės vairuotojo reakcijos ir pritrūksta, kad neįvyktų eismo įvykis.


0,0 ar vis tik leistina norma?


Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojas A.Mižutavičius kalbėdamas apie neadekvatų situacijos vertinimą, sulėtėjusią reakciją, kas sudėtingesnėje eismo situacijoje gali būti lemiamu veiksniu, sako, kad retai ir mažai alkoholio vartojantys žmonės į situaciją, kai vairuojama išgėrus nedidelį alkoholio kiekį, paprastai nepapuola: išgėrę kad ir taurelę jie, prie vairo paprastai nesėda, nes jaučia alkoholio poveikį, bet jei asmuo alkoholį vartoja dažnai ir pakankamai ilgą laiką, jis jau svarsto, nes tokiam alkoholio vartojusiam vairuotojui gali atrodyti, kad viskas gerai, bet iš tikro dėmesio koncentracija būna susilpnėjusi, tik jis to nejaučia.


Pasak A.Mižutavičiaus, gera dėmesio koncentracija vairuotojui yra labai svarbi, o pavojingiausia yra apgaulinga būklė – kai vairuotojas nejaučia alkoholio poveikio, mano, kad jaučiasi gerai, bet iš tikrųjų jo organizmo funkcijos yra sutrikusios. „Eismo įvykiai dažniausiai įvyksta tuomet, kai kraujo koncentracija kraujyje būna „ant ribos“ – 0,4 ar 0,5 promilės“, – tikina medikas.


Medicinos mokslų daktaras, toksikologas Tomas Vilius Kajokas sako, kad alkoholis mūsų organizme pradeda absorbuotis greitai – jei žmogus nevalgęs, alkoholio absorbcija įvyksta per pusvalandį, o jei pavalgęs, galbūt absorbcija įvyks po valandos.


Tačiau specialistas pabrėžia, kad visų žmonių organizme alkoholis skyla vienodai. Tai labai svarbi žinia manantiems, kad „viena taurė“ greitai įsisavinama ir greitai „išgaruoja“.


0,00 dar nieko nesako


Jei po audringo vakarėlio, kitą dieną alkotesteris rodo tik 0,1 ar net 0,0 promilės, tai dar nieko nereiškia. Skaičiai yra viena, o nuotaika, savijauta – kita.


Dažniausiai kitą dieną po vakarėlio vairuotojai dėmesį sutelkia tik į blaivumą ar girtumą rodančius alkotesterio skaičius ir nevertina kitų požymių: nuotaikos, nuovargio, pykinimo, jautrumo garsams, galvos svaigimo, pablogėjusios regos, varginančio galvos skausmo, spengimo ausyse. Dažnai būna, kad kitą dieną vairuotojai kurį laiką dar nesugeba saugiai vairuoti, nors alkotesteris ir rodo, kad jų organizme nėra alkoholio.


Todėl smagiai praleidus vakarą, geriausia už vairo sėsti tik po 24 valandų, nes per tiek laiko išnyksta neigiamai mūsų psichomotorines savybes veikiantys veiksniai, sukeliantys suvokimo, reiškinių vertinimo, reakcijos greičio pokyčius ir taip ribojantys gebėjimą tiksliai valdyti transporto priemonę.


Vairuojantis ne tik turi būt blaivus, bet ir pailsėjęs. Klausimas „ar jau galiu vairuoti, ar sustabdžius policijai alkotesteris parodys mažesnę alkoholio koncentraciją nei 0,4 promilės?“ apskritai neturėtų būti keliamas. Net jei testas parodo, pavyzdžiui, 0,15 promilės, tai nekeičia fakto, kad vairuotojas vis tiek yra apsvaigęs nuo alkoholio.


Net jei testas rodo 0,00 promilės, po audringas praleisto vakaro ir bemiegės nakties, reikia įvertinti ar tikrai jaučiamės pakankamai gerai. Šiuo atveju ne promilių aritmetika, o saugumas yra svarbiausias.


Riba: pavojinga ar saugu?


Daugelis žmonių kalba apie saikingą ar saugų alkoholio vartojimą. Tačiau šie terminai gali būti labai klaidinantys, nes jie nieko nepasako apie gėrimo būdą, išgeriamo alkoholio kiekį. Be to, verta pabrėžti, kad kalbėti apie saugų gėrimą apskritai negalima, nes mokslininkai nėra nustatę kažkokios „saugios dozės“, t. y. dozės, kuri garantuotų, kad visiškai nebus neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių sveikatai.


Alkoholis yra viena iš psichoaktyviųjų medžiagų, t. y. jo vartojimas veikia centrinę nervų sistemą, taigi ir žmogaus pojūčius, suvokimą, mąstymą, nuotaiką ir elgesį.


Daugelis žmonių mano, kad alkoholis veikia stimuliuojančiai, tačiau iš tikrųjų yra kitaip: po pirmosios trumpalaikės stimuliuojančio poveikio fazės, prasideda slopinamasis poveikis, pradedamas jausti nuovargis, atsiranda mieguistumas.


Tačiau ir pirmoji fazė susijusi su savikontrolės mechanizmų slopinimu, sumažėjusiu gebėjimu savo elgesį vertinti kritiškai, atsiradusia nuotaikų kaita. O tai reiškia, kad vairuodami galime neįvertinti rizikos, sukelti eismo įvykį, sudėtingoje situacijoje priimti netinkamą sprendimą.


Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad jei jie nejaučia alkoholio poveikio simptomų (apsvaigimo), vadinasi, viskas yra gerai. Tai labai toli nuo tiesos – pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojo A.Mižutavičiaus, net ir simbolinis alkoholio kiekis sąlygoja pokyčius organizme.


Silpnėjant mūsų kontrolės mechanizmams, didėja impulsyvumas, rizikingas elgesys bei galimos pasekmės vertinamos kitaip, silpnėja gebėjimas priimti racionalus sprendimus. Kas visiškai blaiviam žmogui atrodo sąlyginai pavojinga, alkoholio paveiktam žmogui – sąlyginai saugu viena taurė vyno“.


Šaltinis: 15min.lt

Comments


Kitos naujienos
bottom of page