top of page

Vairuotojų apklausa apnuogino neraminančią tendenciją: tik pusė apklaustųjų segasi saugos diržus

2022 metais atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų visuomet segasi saugos diržus. Tačiau, remiantis 2018–2021 metų eismo įvykių statistikos duomenimis, žuvusių ir saugos diržų nesegėjusių keleivių yra 5,5 karto, o vairuotojų net 10 kartų daugiau nei tų žuvusių keleivių ir vairuotojų, kurie segėjo saugos diržą, teigiama VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) pranešime žiniasklaidai.


Saugos diržų naudojimas

Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų visada užsisega saugos diržus. Respondentų buvo prašoma pasakyti, kokiais atvejais, vairuodami automobilį, jie nesisega saugos diržų. 17 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą, tačiau 29 proc. nurodė konkrečius atvejus, kada jie nesisega saugos diržo: kai reikia patraukti automobilį aikštelėje prie gyvenamo namo bei parkuojantis stovėjimo aikštelėje, taip pat kai važiuoja netoli savo namų, įvažiuojant į garažą, kai pamiršta prisisegti, kai važiuoja miško keliais, kai labai skuba ar kitais atvejais (pavyzdžiui, sugedus diržo segimo mechanizmui ar tuo metu, kai vairuotoja buvo nėščia).


Apklausus vairuotojus paaiškėjo, kad tik kiek daugiau nei trečdalyje (35 proc.) jų vairuojamo automobilio gale sėdinčių keleivių visada segi saugos diržus, o vienas iš dešimties (11 proc.) iš apklaustų vairuotojų nurodė, kad jų vairuojamo automobilio gale sėdintys keleiviai niekada nesisega saugos diržų.


Vairavimas apsvaigus


Praėjusiais metais dėl neblaivių automobilių vairuotojų kaltės žuvo net 25 eismo dalyviai (iš 148). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net ir esant rizikai, jog alkoholio koncentracija jų kraujyje gali viršyti leistiną ribą, vienas iš dešimties vairuotojų Lietuvoje kada nors vairavo automobilį neblaivus.


Apklausos duomenys rodo, kad vienas iš dešimties (9 proc.) vairuotojų Lietuvoje kada nors vairavo automobilį būdami neblaivūs, kai alkoholio koncentracija jų kraujuje galbūt viršijo leistiną ribą, o absoliuti dauguma (88 proc.), atsakydami į šį klausimą, nurodė, kad jie niekada nevairavo automobilio būdami neblaivūs. 3 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą, teigiama pranešime.


Specialių automobilinių kėdučių vaikams naudojimas

Avaringumo duomenys rodo, kad eismo įvykių pasekmės naudojant specialias kėdutes ženkliai švelnesnės nei jų nenaudojant. 2018–2021 m. eismo įvykių duomenimis, į eismo įvykį patekusių vaikų iki 12 metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų (t. y. patyrusių sunkius kūno sužalojimus, gydomų ligoninėje) skaičius buvo net 4 kartus didesnis, nei tų vaikų kurie, į eismo įvykį pateko sėdėdami specialiai jiems pritaikytose automobilių kėdutėse, rašoma pranešime.


Apklausus vairuotojus paaiškėjo, kad net kas antras iš jų nežino, kada yra leidžiama vežti vaiką kaip paprastą keleivį be specialios kėdutės. Net ir vaikų turintys tėvai ne visada veža atžalas jiems skirtose automobilinėse kėdutėse. Tik pusė 3–12 metų ir 63 proc. iki 3 metų vaikų tėvai nurodė, kad vaikus visada sodina į jiems pritaikytą specialią kėdutę.


Priežastys, kodėl nesodina yra įvairios – važiuoja netoli namų, vaiką galinėje sėdynėje laiko kitas suaugęs, vaikas dėl to verkia, neturi tokios kėdutės, skuba ar automobilyje nėra vietos tokiai kėdutei.


Vienoje rankoje vairas, kitoje – telefonas


38 proc. apklaustųjų niekada vairuodami automobilį nepaima į rankas telefono. Dažniausiai šie žmonės yra vyresni nei 50 metų, senjorai, vairuotojai, turintys daugiau nei 20 metų vairavimo stažą. „Ši žmonių grupė galimai neturi išmanių mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų anketų, supranta naudojimosi telefonu vairuojant keliamas rizikas, todėl visą dėmesį skiria vairavimui“, – pažymima pranešime.


Trys iš dešimties (30 proc.) apklaustų vairuotojų atsakė, kad, vairuodami automobilį, jie nors kartą tai darė naršydami internete arba rašydami tekstą telefone ar kitame įrenginyje (SMS, susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir pan.)


Važiavimo greičio pasirinkimas


Atliktos apklausos duomenimis, automagistralėse, užmiesčiuose (ne automagistralėse) ir gyvenvietėse dažniausiai saugiu greičiu automobilių vairuotojai laiko šiose vietovėse įprastai leistinus greičius, t. y. atitinkamai 130 km/val., 90 km/val. ir 50 km/val.


Kelio infrastruktūros saugumas vairuotojų akimis


Kaip parodė apklausa, beveik pusė (45 proc,) apklaustų šalies vairuotojų jaučiasi saugiai, važiuodami Lietuvos keliais (5 balais įvertino 7 proc. ir dar 38 proc. kelių infrastruktūros saugumą įvertino 4 balais iš 5 galimų). Tam įtakos turi kasmet gerinami keliai ir gatvės, diegiamos inžinerinės saugumo priemonės. Pažymėtina, kad saugiausiai keliuose jaučiasi vairuotojai, gyvenantys Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Vilniaus bei Kauno apskrityse, o labiausiai nesaugiai jaučiasi vairuotojai iš Utenos, Tauragės, Panevėžio bei Telšių apskričių, rašoma pranešime.


Šaltinis: lrt.lt

Comentários


Kitos naujienos
bottom of page