Vairavimas ir išmanusis telefonas – kodėl pavojų kelia ne tik kalbėjimas?

Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, vairuojant draudžiama kalbėti telefonu, jei nesinaudojama laisvų rankų įranga. Tačiau, išaugus socialinių tinklų populiarumui, o telefonui vis labiau „išmanėjant“, didele problema tampa ne tik kalbėjimas, o kitos veiklos, kurios dėmesį blaško tikrai ne mažiau. Tai pripažįsta ir patys vairuotojai, teigdami, jog realų pavojų suvokė tik tada, kai kelionė vos nesibaigė nelaime. Netikėtai persirikiavo į kitą juostą

Kaunietis Donatas, automobilį vairuojantis beveik 30 metų, sako, kad yra pareigingas vairuotojas ir apskirtai linkęs gyvenime laikytis taisyklių, o ir neprisimena, kada paskutinį kartą buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau mobilusis telefonas anksčiau būdavo ta išimtis, sulaužanti taisyklę.

„Eilę metų teko beveik kiekvieną darbo dieną važinėti Kaunas – Vilnius. Automobiliai, kuriais naudojausi, buvo su laisvų rankų įranga, tad kalbėdamas taisyklių nepažeisdavau. Tačiau būdavo laikas, kai vairuodamas net straipsnius naujienų portaluose skaičiau. Kol vieną dieną tarsi atsitokėjau: naujiena taip įtraukė, jog supratau nuvažiavęs pakankamai didelį atstumą iš esmės nematydamas kelio. Apėmė keistas jausmas ir supratau, kad tai galėjo būti mano paskutinė kelionė, nutraukusi viską, kas iki šiol man buvo brangu.

Pasakiau sau: viskas, laikas prie vairo kelyje yra mano laikas. Nes kitu metu nuolat bėgame, darome daug darbų vienu metu. Vairuojant turime galimybę būti čia ir dabar“, – pasakojo Donatas.

„Po šio įvykio telefono į rankas vairuodamas neimu“

Tačiau mūsų mobilieji telefonai seniai nebėra tik telefonas – ateina bankų žinutės, pranešimai apie gautus elektroninius laiškus, netyli ir mesendžeris bei socialiniai tinklai, taip pat garso žinute iš naujienų portalų atkeliauja pranešimai apie Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Donatui mobilusis telefonas ir kompiuteris yra pagrindiniai darbo įrankiai. „Man atrodo, kad, deja, dažnas vairuotojas, išgirdęs kad atėjo pranešimas į telefoną, jį patikrina. Vienas neseniai nutikęs įvykis privertė dar labiau susimąstyti. Tądien buvau Vilniuje, važiavau Savanorių prospektu Kauno link. Buvo ne piko metas, automobilių – ne itin daug“, – kalbėjo pašnekovas.

Prie sankryžos pirmoje juostoje jis stovėjo pirmas, greta jo – antroje eismo juostoje – kitas automobilis. Užsidegė žalias šviesoforo signalas ir automobiliai pajudėjo.

„Aiškiai mačiau, kad prieš mane nėra nė vieno automobilio ir kaip tik tuo metu į telefoną atėjo pranešimas, todėl instinktyviai tiesiau ranką jį paimti. Tiesą sakant, man atrodo, kad tik akimirkai nuleidau akis. Paėmiau telefoną ir net nespėjau perskaityti žinutės. Išgirdau, kaip pypsi automobilio automatinio stabdymo sistema ir įsijungė avarinis stabdymas. Pasirodo, taip tik tuo metu antra juosta važiavęs vairuotojas staiga sugalvojo persirikiuoti į pirmą juostą ir, norėdamas pasukti į dešinėje esantį kiemą, beveik sustojo. Jei mano automobilyje tuo metu nebūtų suveikusi automatinė stabdymo sistema – eismo įvykis tikrai būtų įvykęs. To nenutiko tik šiuolaikinių technologijų dėka, – pasakojo Donatas.

– Kartais atrodo, kad į telefoną žvelgi tik akies krašteliu, tarsi neatitraukdamas dėmesio nuo kelio, kad tai trunka tik vieną akimirką, tačiau šis konkretus įvykis man parodė, kad būtent ji gali būti lemiama, nekalbant apie ilgesnį dėmesio nukreipimą. Tiesą sakant, po šio įvykio telefono į rankas vairuodamas neimu. Jei tenka važiuoti savo darbiniu maršrutu ir yra skubių darbų, sustoju penkiolikai minučių ties Elektrėnais aikštelėje ir padarau juos.

Prisipažinsiu, labiausiai bijau pėsčiųjų netikėto išėjimo gatvę ir, kad aš kaip tik tuo momentu nežiūrėsiu į kelią, o būsiu nuleidęs akis į telefoną. Sekundės ar kelių sekundžių akimirka gali būti ta, kurios paskui gailėsiesi visą gyvenimą.“

Šaltinis: 15min.lt