Užkirsti kelią greičio viršijimui turi ne tik įstatymai, bet ir keleivių budrumas


Nors Lietuvoje taikomos priemonės greičio viršytojų atžvilgiu atneša rezultatų, vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas, kasdien dirbantis su vairuotojais ir kitais eismo dalyviais apgailestauja, kad visuomenės požiūris nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi.


Specialistas paaiškina, kodėl keleivių ir aplinkinių abejingumas greičio viršijimui yra pavojingas ir ko reikia, kad ši situacija pasikeistų.


Problema mažėja, tačiau yra kur tobulėti


A.Pakėnas džiaugiasi, kad greičio viršijimas yra mažėjanti problema, teigiami pokyčiai vyksta, tačiau pastebi, kad galutinis tikslas dar toli gražu nepasiektas.


„Trikojai greičio matuokliai ir kitos priemonės duoda vaisių. Važiuojant užmiesčio keliais pastebiu, kad didelė dalis vairuotojų renkasi leistiną greitį, o ne tą, kuris jiems atrodo tinkamas.


Vieni vairuotojai tai daro, nes laikosi įstatymo, kiti – nes bijo pasekmių. Iki šiol daug kas piktinasi, esą dabartinė greičio ribojimo politika nukreipta tik pasipinigavimui.


Tai labai nebrandus požiūris. Visi atsako už save, kol nepakliūna į eismo įvykį. Tada asmeninė atsakomybė kažkur išgaruoja – žmogui nesinori prarasti vairuotojo pažymėjimo, mokėti baudos“, – liūdnai ironizuoja saugaus eismo ekspertas.


Jis įsitikinęs – erdvės tobulėjimui ir visuomenės sąmoningumo skatinimui tikrai yra.


Pažeidimai kelyje – emocijų išraiška


Anot pašnekovo, automobiliai yra labai emocinga sritis, o greičio viršijimą pirmiausia lemia psichologinės priežastys.


„Visada sakau, kad greitis – tai vidinė būsena, emocinė išraiška. Psichologinė įtampa, negebėjimas planuoti laiko, darboholizmas priveda prie to, kad nespėjame atlikti darbų.


Dėl to norisi greitį viršyti – apgaudinėjame save, kad taip pavyks sutaupyti kalnus laiko. Keliaujant mieste, kur atstumai nedideli, geriausiu atveju pavyksta išlošti kelias minutes, tačiau dėl skubėjimo sukėlus eismo įvykį, rizikuojama prarasti kur kas daugiau“.


Keleiviai linkę rizikuoti


Pasak saugaus eismo eksperto, daugybės nelaimių keliuose išvengti padėtų keleivių įsikišimas, tačiau tai – vis dar retas reiškinys Lietuvoje.


„Dirbu su daugybe žmonių ir žinau, kad nemaža dalis keleivių sėdi kartu automobilyje su greičio viršytoju ir ignoruoja pavojų, leidžia vairuotojui pažeidinėti taisykles, rizikuoti savo ir aplinkinių gyvybe“, – apgailestauja pašnekovas.


Kaip pavyzdį A.Pakėnas prisimena 2015-aisiais metais nuskambėjusį pasiūlymą – bausti keleivius, kurie važiavo tame pačiame automobilyje su išgėrusiu vairuotoju.


„Kaip manote, kokios buvo reakcijos į tokį pasiūlymą? Kilo masinis pasipiktinimas, nors tokia tvarka egzistuoja Norvegijoje, Japonijoje. Lygiai ta pati situacija su greičio viršijimu. Dažnai girdžiu pasipiktinimą vokiečiais, austrais ar šveicarais, kurie pamatę daromą pažeidimą, iš karto praneša policijai ir nesitaiksto, nerizikuoja aplinkinių saugumu.


Lietuvoje vis dar bijoma sudrausminti pažeidėją, tai tapatinama su skundimu. Atsakomybė turi būti skatinama ne tik įstatymais, bet ir švietimu, stiprinant bendruomeniškumą, socialumą“, – mano specialistas.


Jis pabrėžia – siekiant išvengti skaudžių įvykių, greičio viršijimas turėtų tapti nepriimtinas, o keleivių budrumas gali būti lemiamas.


„Jeigu aplinkiniai aiškiai parodytų, kad netoleruoja greičio viršytojų, daugybės autoavarijų ir mirčių Lietuvoje pavyktų išvengti“, – įsitikinęs A.Pakėnas.


Šaltinis: Lrytas.lt

Kitos naujienos