Tvarus transportas ne tik šalies didmiesčiuose: maži miesteliai rodo pavyzdį

Didmiesčių gyventojams kelionės paspirtukais ar kitomis tvariomis transporto priemonėmis jau spėjo tapti kasdienybe. Prie aplinkai draugiškų transporto priemonių plėtros ženkliai prisideda ir savivaldybės, siūlančios paspirtukų ar dviračių dalinimosi paslaugas gyventojams. Tokių iniciatyvų imasi net tik didieji Lietuvos miestai, bet ir mažesni šalies miesteliai.

Rado neįprastą sprendimą


Kazlų Rūdos miestelis gyventojų turi kone 100 kartų mažiau, nei Vilniaus savivaldybė, tačiau tai – ne priežastis atsisakyti puikių idėjų, prisidedančių prie tvaresnio ir sveikesnio gyvenimo būdo. Nuo šių metų rugsėjo mieste pradėjo veikti el. paspirtukų dalinimosi paslauga, sulaukusi didelio gyventojų susidomėjimo.


Kaip pasakoja Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, idėjos įgyvendinimą paskatino pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros gerinimas bei noras gyventojams suteikti galimybę judėti tvariau.


„Mieste ir užmiestyje plečiant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, pradėjome galvoti apie idėją pritraukti šiuo metu labai populiarią paspirtukų dalinimosi platformą. Vis tik išgirdę verslo sąlygas supratome, kad eidami tradiciniu keliu ir samdydami operatorių, kuris už tam tikrą mokestį rūpintųsi paspirtukų aptarnavimu ir priežiūra, savo tikslų nepasieksime", – sako M. Varaška.


Atsisakyti idėjos nesinorėjo, tad buvo nuspręsta pasirinkti kitą strategiją – apjungti vietinius verslininkus ir turizmo sektorių. Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras bei kelių degalinių ir maitinimo įstaigų savininkai, kuriems aktualus patogus gyventojų susisiekimas, sutiko tapti operatoriais ir nemokamai prižiūrėti paspirtukus – juos įkrauti, paruošti naudojimui, taisyti. Tokiu būdu miestui pavyko sutaupyti ir į 5,5 tūkst. gyventojų turinčią Kazlų Rūdą pasikviesti el. transporto paslaugos tiekėjus.


Elektriniai paspirtukai, M. Varaškos teigimu, iškart „prigijo" – gyventojai jais naudojasi ne tik norėdami greitai ir patogiai pasiekti tikslą, bet ir pramogai.


„Dar prieš idėjos įgyvendinimą atlikome gyventojų apklausą ir matėme jų susidomėjimą tokia paslauga. Maloniai nustebino ir faktas, kad idėjos įgyvendinimas pritraukė daugiau turistų – gretimų miestelių gyventojai atvykdavo į Kazlų Rūdą vien tam, kad valandą ar kelias pasivažinėtų paspirtukais, aplankytų turistinius objektus", – džiaugiasi miesto meras.


Mažesnių miestų potencialas


Vietoj benzinu ar dyzelinu varomo automobilio rinkdamiesi elektrinį paspirtuką, gyventojai mažina į atmosferą išmetamą CO2 kiekį. Skaičiuojama, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje, automobilius keičiant į paspirtukus, buvo sutaupyta daugiau kaip 250 tonų CO2 (jei automobilis buvo varomas benzinu) arba 275 tonos CO2 (jei varomas dyzeliu).


Įdomu tai, kad verslo įmonių, tiekiančių el. transporto ir energetikos paslaugas, sudarytame švaraus judumo reitinge, nurodančiame vieno aktyvaus paspirtuko naudotojo vidutiniškai sutaupomus CO2 kiekius, pirmauja ne didmiesčiai, o mažesni Lietuvos miesteliai.


Kaip teigia vienos Lietuvoje el. paspirtukų paslaugas teikiančios įmonės vadovas Andrius Pacevičius, matomas mažesnių miestų gyventojų aktyvumas tvaraus transporto sektoriuje ne tik puikiai atsispindi žmonių poreikį naudotis tokiomis alternatyviomis transporto priemonėmis, bet ir iliustruoja augantį sąmoningumo lygį mūsų šalyje.


„Didžiųjų miestų gyventojai gali rasti bent penkis skirtingus būdus, kaip keliauti be nuosavo automobilio, tuo tarpu mažesniuose miesteliuose resursai ir galimybės yra ribotos. Tad bet kokią naują paslaugą, skatinančią tvaresnį ir patogesnį judėjimą, didžioji dalis gyventojų priima labai pozityviai ir aktyviai ja naudojasi", – sako A. Pacevičius.


Anot pašnekovo, tik atsiradus elektrinių paspirtukų nuomos paslaugai, visiems buvo smalsu ją išbandyti, gyventojai į tai žiūrėjo kaip į pramogą. Vis tik laikui bėgant vis daugiau žmonių atrado ir praktinę bei ekologinę tokios paslaugos naudą.


„Automobiliai yra didžiausi teršėjai miestuose, tad juos keisdami į alternatyvias transporto priemones, prisidedame prie švaresnės ir gražesnės aplinkos kūrimo. Žinoma, elektrinis paspirtukas ar dviratis tenkina tik individualaus žmogaus poreikius, tačiau visais kitais atvejais taip pat yra tvarių alternatyvų – pavežėjų, trumpalaikės nuomos, dalinimosi paslaugos, kurios lygiai taip pat yra tvaraus judėjimo dalis. Tad kompleksiškumas yra labai svarbus", – teigia A. Pacevičius.


Naudotis el. transportu ne tik prasminga, bet ir praktiška – taupomas brangus laikas, mažėja nuosavo automobilio eksploatacijos kaštai, daugiau laiko praleidžiama gryname ore, gerinamas fizinis aktyvumas. Didmiesčiuose toks transportas padeda išvengti eismo spūsčių ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, mažuose miestuose puikiai pasitarnauja keliaujant mažesnius atstumus.


El. transporto dalinimosi ir nuomos veikla užsiimančios įmonės vadovo pasiteiravus, kokius namų darbus turėtų atlikti miestų savivaldybės, kuriose panašių tvaraus transporto paslaugų vis dar nėra, pašnekovas labiausiai akcentuoja infrastruktūros svarbą.


„Žinoma, daug kas atsiremia į kaštus, tačiau svarbiausias namų darbas yra infrastruktūra. Jei miesto gyventojai jaučia tokios paslaugos poreikį, tačiau tam nesukurta tinkama infrastruktūra, praktinis tvaraus transporto panaudojimas bus tiesiog neįmanomas. Kaip nebūtų keista, statistika rodo, kad kuo mažesnis miestas, tuo vidutiniškai vienas šeimos ūkis turi daugiau automobilių. Viena vertus, tai paaiškinti galima tuo, kad gyventojams į darbus tenka vykti didesnius atstumus. Kita vertus, kai kur infrastruktūros, skirtos el. transportui, tiesiog nėra, todėl žmonės net ir menkiausioms kelionėms renkasi automobilius. Vienaip ar kitaip, mažesnių savivaldybių potencialas turėti tvarų transportą yra didelis, tereikia noro", – teigia A. Pacevičius.


Šaltinis: Delfi.lt



Kitos naujienos