top of page

Treji metai sumaišties prie šviesoforų: specialistai primena taisykles dėl posūkio į dešinę

Prieš trejus metus įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimas dėl šviesoforų. Nebeliko skardinių lentelių su žalia rodykle, leidusių sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, atsirado naujų šviesoforų. Dalis vairuotojų piktinosi, bet apsiprato su naujove. Vis dėlto galima teigti, kad vis dar nemažai vairuotojų blaškosi: nors prieš akis mato žalią skritulio signalą, sankryžose sutrinka – važiuoti ar stovėti, sudaro spūstis.


Šviesoforas / E. Blaževič/LRT nuotr.


Daugiau nesusipratimų didmiesčių gatvėse. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasiaiškino, ar visi vairuotojai išmoko vieną Kelių eismo taisyklių pasikeitimą ir tokias šviesoforines sankryžas su papildomomis sekcijomis įveikia nedvejodami.


„Situacija labai paprasta. Degant pagrindiniam šviesoforo signalui, šviesoforo pagrindinio šviesoforo signalas žalias – žalias blynas be jokių rodyklių, tiesiog žalia spalva ir nedega papildoma sekcija, tokiu atveju sukti į dešinę galima. Tai buvo padaryta siekiant suteikti alternatyvą nuimtoms žalioms rodyklėms.


Buvo didžiulis triukšmas, kad nuėmė ir mes dabar turime stovėti. Vairuotojai gavo alternatyvą, bet kai kurie tuo nesinaudoja. Paskui sako: štai, mes turime stovėti. Tai važiuokite. Aš manau, tas šviesoforas leidžia važiuoti daug dažniau ir daug didesnis automobilių srautas gali pervažiuoti, negu realybėje tai įvyksta“, – kalbėjo vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Prie šviesoforo, turinčio papildomą sekciją su žalia rodykle, dažniausiai pasitaikanti situacija – dega žalias skritulio formos šviesoforo signalas, kuris leidžia transporto priemonių judėjimą visomis kryptimis, bet sukant privalu praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus, bet vairuotojai nevažiuoja, laukia, kol užsidegs papildomos sekcijos šviesoforo rodyklė į dešinę.


Pasak eismo ekspertų, blogiausia, kad vairuotojai situacijas supranta skirtingai ir neretai sutrinka arba dar blogiau – sukelia avarinę situaciją.

„Paskutiniu metu, tiesą pasakius, Susisiekimo ministerija negauna komentarų arba nusiskundimų, kad kokie nors Kelių eismo taisyklių punktai yra neaiškūs ar nesuprantami. Tai iš principo turbūt praėjo ta, sakykim, banga, kai įsigaliojo pakeitimai“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovas Dmitrijus Bialas.


Savo ruožtu visų šviesoforų veikimą sostinėje prižiūrinti įstaiga sutinka, kad dalis vairuotojų vis dar be reikalo degina brangstančius degalus prie sankryžų.


„Sumaištimi gal nepavadinčiau, bet ne visi galbūt iki galo dar yra perpratę, tai kartais pasitaiko vienetinių atvejų, kai, įsijungus žaliam skritulio formos signalui be jokių kontūrų, be jokių rodyklių, dalis vairuotojų vis dar nesuka, bet čia yra labai labai maža dalis“, – tikino „Susisiekimo paslaugų“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Robertas Markovskis.


Žvelgiant į situaciją gatvėse akivaizdu, kad daliai vairuotojų reikėtų susirasti Kelių eismo taisykles ir jas dar kartą perskaityti. Gal tuomet ir pasipiktinimo nebūtų. Tačiau ar žalių rodyklių pokyčiai padėjo pasiekti apčiuopiamų tikslų?


„Gaišaties mažėja ir mažiau degalų išnaudojama, mažesnės ne vien degalų sąnaudos, bet ir piniginė išraiška, pasiekiami, sakyčiau, žaliojo kurso tikslai“, – aiškino D. Bialas.


Tačiau vienas iš pasikeitimo tikslų buvo ir saugumas keliuose. Ar tikslas pasiektas?


„Mūsų akimis, tikslas pasiektas su kaupu, nes matom tikriausiai du pagrindinius gerus dalykus. Vienas yra, be abejonės, yra padidėjęs eismo saugumas, nes tikrai turėjom atvejų, deja, ir mirtinų atvejų, kai naudodamiesi šitomis lentelėmis transporto priemonių vairuotojai sužalodavo pėsčiuosius. Dabar tokių situacijų nebepasitaiko. Jeigu pasitaiko sužalojimų, tai jau yra dėl kitų priežasčių, kad arba vieni, arba kiti nesivadovauja šviesoforo signalais, bet tai tikrai nėra dėl to, kad visi kaip ir laikosi taisyklių, bet vis tiek žmonės kenčia“, – sakė R. Markovskis.


Deja, draudėjų atstovų skaičiai rodo priešingą rezultatą – sužalotų pėsčiųjų ir dviratininkų vis dar gausu.


„Bendra tendencija, ką mes matom, yra tai, kad eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, statistika jau keletą metų nėra džiuginanti ir sužeistų pėsčiųjų daugėja. Bet tvirtai pasakyti, kad būtent šitas Kelių eismo taisyklių pakeitimas yra to eismo įvykių skaičiaus didėjimo priežastis, tikrai nebūtų galima“, – kalbėjo draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.

Šaltinis: lrt.lt

























Comments


Kitos naujienos
bottom of page