Specialistai apie saugumą kelyje: ruduo – pavojingiausias metas moksleiviams

Rudenį suintensyvėjus eismui išauga ir nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Tačiau avarijas sukelia ne tik automobiliai – specialistus ypatingai neramina dviračiais ir paspirtukais riedančių vaikų atsargumo stoka.



Apie tai, ką turėtų žinoti tėvai, kad perėjose ir gatvėse pavyktų išvengti skaudžių traumų ir nelaimingų nutikimų, diskutuoja „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento vadovė Aurelija Kazlauskienė, „JUDU“ Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius ir gydytojas, vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.


Pasak dvidešimt trečius metus pirmąjį rudens mėnesį visus moksleivius nemokamai nuo nelaimingų atsitikimų kelyje draudžiančios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovės, šia akcija yra siekiama atkreipti dėmesį į kasmet augantį nelaimingų įvykių kelyje skaičių.


„Po vasaros į mokslus sugrįžę vaikai būna labiau išsiblaškę, mažiau atidūs, tėvai taip pat labiau atsipalaidavę, oro sąlygos prastėja, anksčiau temsta. Būtent dėl to rugsėjo mėnesiais fiksuojama daugiausiai atvejų, kuomet moksleiviai yra partrenkiami perėjose ar kitaip susižaloja, būna sužalojami kelyje“, – pasakoja A. Kazlauskienė ir skaičiuoja, kad vien per praėjusius dvejus metus draudimo bendrovė išmokėjo daugiau nei 17000 tūkst. eurų išmokų dėl kelyje nutikusių nelaimių vaikams.


Nelaimės keliuose, anot jos, nutinka ne tik dėl drausmės stokos, bet ir dėl Lietuvoje praktiškai neegzistuojančios apsaugos priemonių kultūros. Jos pirmiausia stokoja ne vaikai, o suaugusieji.


„Kol dar orai leidžia, vaikai mieste juda dviračiais, paspirtukais, tačiau apsaugos priemonių, t. y. šalmų, atšvaitų, liemenių naudojimas, deja, pas mus vis dar yra gana skurdokas. Teko iš pačių vaikų girdėti, kad jie kaip ir norėtų naudoti šalmus, bet tėvai jų neperka. Tai tikrai prastas pavyzdys, kuris parodo, kad sąmoningumo apie pavojus kelyje mums dar labai trūksta“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovė.


Neatsargus elgesys gatvėje gali brangiai kainuoti


Atsargumo ir drausmės kelyje pasekmės – skaudžios traumos: kaulų lūžiai ir išnirimai, minkštųjų ir vidaus organų sužalojimai, tačiau kone pavojingiausios traumos, vaikų chirurgo B. Jonuškos teigimu, yra susijusios su galvos sužalojamais.


„Patekus į eismo įvykį su paspirtuku ar dviračiu, lengviausiai atsiperkama nubrozdinimais ar sutrenkimas, labai dažnai krentant nuo dviračio lūžta dilbio kaulai, tačiau net 4-iais iš 10-ies atvejų nukenčia galva. Tad rimtesnės traumos jau yra susijusios su galvos smegenų sukrėtimais, kaukolės lūžiais, – pasakoja chirurgas.


Tad antrindamas A. Kazlauskienei, gydytojas akcentuoja šalmo svarbą, kuris, jo nuomone, turėtų būti privalomas visiems ir ne tik važiuojant gatve. „Vaikams šalmas yra būtinas ir man labai patinka, kai tėvai pirmiausia nuperka šalmą, o tik po to vaikas renkasi dviratį ar paspirtuką. Tyrimai rodo, kad jei yra dėvimas šalmas, tai 97 proc. eismo įvykių pasibaigia išvengiant rimtų galvos traumų“, – teigia B. Jonuška.


Infrastruktūros svarba saugumui


Kaip pasakoja „JUDU“ Judumo transformacijos vadovas J. Damidavičius, eismo įvykiai miesto gatvėse ir pėsčiųjų takuose dažnai nutinka tuomet, kai vienas greta kito judama skirtingais būdais, todėl pagrindinė Vilniaus miesto užduotis – gerinti judėjimo infrastruktūrą.


„Miestas plečia dviračių takus, jų ilgis šiai dienai siekia 140 km. Tačiau tikslas yra ne tik turėti didelį tinklą, bet ir kad jis būtų kokybiškas, patogus naudotis ir nesukeltų konfliktų tarp skirtingai mieste judančių žmonių, šiuo atveju riedančių paspirtukais, dviračiais ir einančių pėsčiomis“, – aiškina specialistas.


„Lietuvos draudimo“ duomenis, daugiausiai eismo įvykių, į kuriuos patenka vaikai, nutinka pėsčiųjų perėjose. J. Damidavičiaus teigimu, šiuo atveju atsakomybę turi prisiimti tiek vairuotojai, tiek pėstieji ar kitomis transporto priemonėmis perėjas kertantys eismo dalyviai.


„Nors tikriausiai visi žinome tokias saugaus eismo taisykles, kaip būtinybę prie perėjos dairytis, paspirtuką ar dviratį per ją vestis, o ne važiuoti, greičio sumažinimą artėjant prie perėjos, ne visada šių taisyklių laikomasi. Tad infrastruktūra yra viena, bet kaip mes ja naudojamės – jau visai kas kita, todėl apie tai turime dar daugiau kalbėti“, – sako „JUDU“ atstovas.


Saugi ir darni kelionė į mokyklą


Būdama viena iš ES finansuojamo projekto „CYCLE walk“ partnerių, „JUDU“ įgyvendina iniciatyvą „Kelionės į mokyklą planas“. Ja, kaip pasakoja J. Damidavičius, jaunuosius Vilniaus eismo dalyvius siekiama supažindinti su darniu judumu, skatinti aktyvų mokyklos bendruomenės formavimą, bendrų tikslų kėlimą, įtraukiant į planavimą visų klasių mokinius ir įvairių sričių mokytojus.


„Kelionės į mokyklą planas“ – iniciatyva, kuri vykdo dialogą tarp miesto ir jo mokyklų. Idėjos konceptas skatina mokyklas, mokytojus, mokinius ir visą bendruomenę burtis į komandas ir kurti savo kelionės į mokyklą planą, t. y. kaip saugiai ir patogiai keliauti į mokyklą, kokias trasas rinktis bei kaip miestas gali dar labiau pagerinti kelionės kokybę ir saugumą. Tuo pačiu ši iniciatyva skatina vystyti darnų judumą mieste“, – aiškina pašnekovas.


Pasak jo, kalbant apie visų eismo dalyvių, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sąmoningumą kelyje, ne tik įvairios akcijos ir iniciatyvos, tačiau ir pačių žmonių įsitraukimas bei rodomas pavyzdys yra tai, kas gali padėti auginti sveiką kelių eismo kultūrą tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje.


„Rodykime pavyzdį vieni kitiems. Laikui bėgant, tai tampa kaip mada – jei vis daugiau žmonių dėvės apsaugos priemones, laikysis KET, tai savo pavyzdžiu „užkrės“ ir kitus. Gana aiškiai matome, kad žmonės yra linkę įsitraukti tiek į infrastruktūros gerinimą, tiek ir į savo ir kitų eismo dalyvių saugumo kelyje didinimą“, – sako J. Damidavičius. Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.


Šaltinis: delfi.lt


Kitos naujienos