Kitos naujienos

Skubėk lėtai: kaip susiformuoja įprotis skubėti kelyje ir kaip jį keisti?



Kodėl net suvokdami rizikas vis tiek elgiamės gatvėje rizikingai: bėgame per kelią ir kertame gatvę ne tam skirtose vietose, viršijame greitį, nors tai darydami „laimime“ vos kelias minutes? Tyrimai rodo, kad nepaisant liūdnos eismo įvykių statistikos, daugelis lietuvių vis dar nesusimąsto, kad dėl neatsargumo, neatidumo ir skubėjimo kiekvienas gali tapti eismo įvykio auka arba nusikaltėliu. Skubėjimas neturi amžiaus cenzo

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, kalbėdama apie skubėjimą kelyje, pirmiausia atkreipia dėmesį į tuos žmones, kurie turi labai prastą laiko valdymo įgūdį.


„Yra žmonių, kurie visada įsitikinę, kad jiems reikės mažiau laiko kažkam atlikti, nei iš tiesų prireikia. Tokiu atveju žmogus, savaime aišku, nespėja ir vėluoja. O tas vėlavimas yra susijęs su skubesniu važiavimu. Tokių žmonių nėra mažai. Tai – laiko planavimo sunkumas, kurį galima įveikti. Vis dėlto tokie žmonės retai kada sąmoningai apsisprendžia treniruotis – jie tikisi, kad kažkas pasikeis savaime. Deja, taip nebus“, – sakė psichologė. Ji pridūrė, kad nepaisant amžino skubėjimo ir vėlavimo, tokie žmonės retai kada pavėluoja į svarbiausius gyvenimo įvykius. „Taigi, tai iš tiesų yra savotiškas nuolaidžiavimas sau“, – pabrėžė pašnekovė.


Skubėjimas kelyje labai glaudžiai susijęs su rizikingu ir neatsakingu vairavimu. Tyrimai rodo, kad tai lemia daug priežasčių, pavyzdžiui: aštrių pojūčių, adrenalino siekimas. Dar viena skubėjimo kelyje priežastis, būdinga daugeliui kelių eismo taisyklių pažeidėjų – tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų, yra nepažeidžiamumo iliuzija.


„Žmonės tiesiog galvoja, kad „man taip neatsitiks“, „aš suspėsiu“. Tačiau tai – iliuzija ir ji klaidinga, nes net ir vienas įvykis gali būti lemtingas. Kita vertus, labai dažnai žmonės tiesiog neįvertina savo elgesio pasekmių. Eidami per gatvę kaskart negalvojame apie blogiausius scenarijus – jeigu ir šmėsteli tokia mintis galvoje, tai tikriausiai tokią sekundės dalį, tad tikrai ne kiekvienam iki sąmonės ateina. Tai natūralu. Nes, jei žmogus nuolat galvotų apie nelaimes, jis gautų didžiulį emocinį krūvį. Pasąmonė mus saugo nuo tokio emocinio krūvio. Žinoma, saugumui kelyje tai nepadeda“, – sakė L.Šeibokaitė.

Policijos reidai rodo, kad neretai per gatvę skuba ne tik jaunesni, bet ir vyresnio amžiaus pėstieji. Kalbant apie vyresnius žmones, senjorus, psichologė pastebėjo, jog dažnai jie tinkamai neįvertina ir fizinių kūno pokyčių. Paprastai sakant – jaučiasi esantys jauni ir greiti, todėl klaidingai įsivaizduoja galintys rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.


„Su senyvo amžiaus žmonėmis atsiranda natūralus su amžiumi susijęs senėjimas, kuris apima ir kognityvines, pažinimo funkcijas: reakcijos laiką, gebėjimą nuspręsti. Įvaizduokite, kas nutinka: jūs senstate, jaučiate, kad ir čia, ir ten skauda. Bet su galva pokyčių mažai jaučiate. O širdyje – vis dar jaunystė. Taigi, atsitinka taip, kad neįvertinamas suvokimo, reakcijos pablogėjimas“, – apie neatsakingą senjorų elgesį gatvėje sakė psichologė. Blogas pavyzdys užkrečia, geras – taip pat

Žmonės linkę kopijuoti kitų elgesį. Eisme taip pat, sako VDU Psichologijos katedros docentė. „Vienas esmingiausių pavyzdžių, kaip mes kopijuojame kitų elgesį yra šis: prieikite prie pėsčiųjų perėjos, kur jau laukia būrelis pėsčiųjų. Dega raudonas šviesoforo signalas, bet automobilių nėra. Visi stovi ir laukia, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir bus galima eiti per gatvę. Tačiau užtenka vienam pereiti per gatvę, dar degant raudonai, ir visas būrelis pajuda. Labai retas žmogus liks stovėti šioje situacijoje iki tol, kol užsidegs žalia šviesoforo spalva“, – sakė dr. L.Šeibokaitė.


Pasak jos, aplinkos ir aplinkinių žmonių elgesys kai kuriuos eismo dalyvius tikrai stipriai veikia. Vis dėlto bet kurioje eismo situacijoje reikėtų prisiminti, kad už savo elgesį esame atsakingi tik mes patys. Todėl pažeisdami eismo taisykles pirmiausia į pavojų statome save, o kartais – ir aplinkinius. Kas geriausiai padeda saugaus eismo įpročiams susiformuoti: viešinimo akcijos, saugaus eismo kampanijos, koks žinomų žmonių, nuomonės formuotojų indėlis?


Anot psichologės, priemonių, kurios veiktų visiems ir greitai, nėra. Neužtenka vieną kartą parodyti socialinę reklamą per televizorių, ir turėti ilgalaikius rezultatus. „Kas tikrai žinoma, kad žmogui į tas situacijas, temas reikia patekti nuolatos. Tuomet visos priemonės geros: ir vaizdo, garso reklamos ir t.t. Tyrimai rodo, kad mažiausiai paveikios vienkartinės akcijos, labiausiai veikia – kai matoma ir girdima nuolat, kas dieną“, – sakė pašnekovė.


Kalbėdama apie vaikus, ji pridūrė, kad būtų tobula, jei tėvai rodytų savo pavyzdžiu, kas yra atsakingas elgesys kelyje. „Dauguma vaikų pagrindines taisykles, kaip elgtis kelyje, sužino dar iki mokyklos. Bet tai nereiškia, kad jie jų laikosi visada. Utopija, kad juos įmanoma išmokyti tobulai ir atsakingai elgtis, kai tuo metu nemaža dalis likusios visuomenės taip nesielgia. Grįžtu prie to, kad eismo saugumo temų reikia mokytis visą laiką. Priminsiu, kad vaikai, kurių amžius tarp darželio ir mokyklos, yra labai jautrūs taisyklėms – tuomet jie labai gerai perima taisykles ir jų laikosi. Deja, dažnai mokykloje išmoksta ir kitų dalykų. Kai pradeda vairuoti, kyla naujų iššūkių. Jauni, nepatyrę vairuotojai – atskira kategorija žmonių, kurie skirtingai identifikuoja save kaip suaugusį ir kaip vairuotoją“, – sakė VDU mokslininkė.

Priminimai pėstiesiems: kelyje reikia būti atidiems ir matomiems Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad daugiausia pažeidimų pėstieji padaro norėdami pereiti gatvę ar kelią. Nors paprastai šių taisyklių vaikai mokomi nuo mažens, ilgainiui „savaime suprantami“ dalykai pasimiršta. Vis dėlto prisiminti juos būtina.


Štai keletas dalykų, kuriuos būtina pasikartoti:


  • Norėdami saugiai pereiti gatvę susiraskite tam skirtą vietą – pėsčiųjų perėja ar sankryžą. Jei kelią ar gatvę užstoja kliūtys, ribojančios matomumą, reikėtų paieškoti saugesnės vietos ir ten pereiti gatvę.

  • Prieš kirsdami gatvę ar kelią – ne tik apsidairykite, bet ir įsiklausykite. Visas dėmesys turėtų būti sutelktas į eismą ir aplinką. Taigi, jokių telefonų, blaškančių dėmesį! Rekomenduojama einant per gatvę nusiimti ir bent jau išjungti klausomą muziką ar tinklalaidę;

  • Labai svarbus dalykas, kurį, anot eismo ekspertų, neretai pamiršta pėstieji – kad gatvę kirsti reikia statmenai, o ne įstrižai.

  • Užmiestyje kelkraščiu pėstieji visada turi eiti kairiąja kelio puse, prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

  • Esi saugus, kai esi matomas. Tamsiu paros metu pėstieji turėtų nešioti atšvaitus arba liemenes su šviesą atspindinčiomis juostomis. Geriausią matomumą garantuoja liemenės ir juostiniai atšvaitai, uždėti ant rankų ir kojų. Su atšvaitu (ir/arba žibintu) einantį ar dviračiu (ir/arba vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviračio vairuotoju, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.

Patarimai vairuotojams: skubėti verta lėtai

Eismo saugumo specialistai pabrėžia, kad, jei visi vairuotojai laikytųsi svarbiausios taisyklės ir vairuodami tik vairuotų, greičiausiai būtų išvengta daugelio eismo įvykių. Tai ypač svarbu visada, nepriklausomai nuo metų laiko. Kalbėdami apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vairuojant šlapiame, slidžiame kelyje, esant prastam matomumui, t.y. esant tokioms oro sąlygoms, kurios būdingos Lietuvoje tamsiuoju ir šaltuoju metų laiku, ekspertai primena, kad labai svarbu neskubėti, t.y. rinktis saugų greitį. Keletas priminimų vairuotojams:

  • Žiemą saugus greitis nebūtinai yra maksimalus leistinas. Neskubėdami ir važiuodami saugiu greičiu turėsite daugiau šansų išvengti netikėtų eismo įvykių, tinkamai sureaguosite į kliūtis kelyje. Ten, kur kelio danga nevalyta ir ypač slidi, gali tekti rinktis ir visiškai mažą greitį. Gyvenimas juk yra brangesnis už kelias sugaištas minutes.

  • Saugaus atstumo tarp transporto priemonių laikymasis svarbus bet kokiu metų laiku. Tačiau žiemą tai yra taisyklė, numeris vienas.

  • Nenumokite ranka į automobilio prietaisų skydelyje atsiradusius įspėjimus: techniškai tvarkingas automobilis (kai pasirūpinta tinkamomis padangomis, sureguliuoti šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai) garantuos saugią kelionę jums ir jūsų keleiviams bei kitiems eismo dalyviams, kuriuos sutiksite kelyje.

  • Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

  • Akivaizdu, bet vis dar pasitaiko, kad žmonės pamiršta: vairuotojas ir keleiviai, važiuodami automobiliu, privalo būti užsisegę saugos diržus.

  • Visuomet prisiminkite: geriausias patarėjas kelyje – atidumas, drausmingumas ir atsargumas.


Šaltinis: 15min.lt