Saugaus eismo ekspertas apie galimus pokyčius dėl telefono naudojimo prie vairo

Mobiliojo ryšio telefono naudojimas vairuojant išlieka nemaža problema. Lietuvos kelių policijos tarnyba vien pernai fiksavo daugiau negu 42 tūkst. atvejų, kai vairuotojai neteisėtai naudojosi telefonu prie vairo, tačiau netrukus gali atsirasti ir pokyčių. Vidaus reikalų ministerija įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriose nurodoma, kad mobiliojo ryšio priemonėmis prie vairo būtų draudžiama naudotis tik tuomet, kai transporto priemonė juda.

Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas sako, kad visi pokyčiai turi naudos, tačiau ne visi vairuotojai juos priims teigiamai.

„Visi pokyčiai, be abejonės, duoda naudos, ir jeigu jau vyksta diskusija šituo klausimu, vadinasi, yra labai gerai. Tačiau tą naudojimąsi, kada automobilis stovi, vieni vairuotojai supras teisingai, kiti – per aplinkui. Dabar pastebima tendencija, aš konkrečiai galiu apie Vilnių šnekėti, pavyzdžiui, yra automobilių grūstis, įsijungia žalia šviesa ir kažkuris automobilis nepajuda, nes užsižiūrėjo kažką telefone.

Kada laiku nepajudi, automatiškai grupė didėja. Tada atsiranda vairuotojų, kurie nori aplenkti, pradeda pypsinti. Žinoma, tokių vairuotojų jau mažėja, bet dar pasitaiko. Tai jeigu yra registruota pataisa, vadinasi, yra numatyti kažkokie gerieji būdai, ką būtų galima pataisyti, pakoreguoti. Jau seniai saugos eismo mokytojai ir ekspertai sako, kad su baudomis ne viską gali pasiekti“, – LRT RADIJUI sako D. Kanapinskas.

Specialistas teigia, kad daugelis žmonių net ir susimokėję baudą už mobiliojo ryšio priemonės naudojimą vairavimo metu nepasimoko, todėl reikėtų akcentuoti ne baudas, o pasekmes.

„Kai kuriems yra lengviau susimokėti baudą. Labai blogas vairuotojų požiūris, kurie žiūri į baudą. Pavyzdžiui, padarysiu vieną ar kitą pažeidimą ir gausiu tokią baudą. Tačiau net ir paprasčiausiai akių nukreipimas į telefoną intensyviam eisme gali kainuoti eismo įvykį.

Gerai, jeigu jis bus tik techninis, susipildysi dokumentus ir viskas. Tačiau jeigu tu užkliudysi dviratininką ar pėsčiąjį ar kažkam bus sutrikdyta sveikata. Tai, pirmiausia, reikėtų ne baudas akcentuoti, o kas gali nutikti. Aišku, mes visada sakome, kad čia mus tik gąsdina kažkas, ir man taip nebus“, – tikina ekspertas.

Nors pokytis atrodo visiškai smulkus, jam turi pritarti ir Seimas bei įstatymą pasirašyti prezidentas. O iki tol saugaus eismo ekspertas pataria nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis kelyje, kad būtų išvengta didesnių nelaimių.

„Vienareikšmiškai – kuo mažiau naudotis telefonu. Antras dalykas, pavyzdžiui, man paskambina kažkas iš darbo ir klausia: kur tu padėjai kažkokį žalią segtuvą. Tada tu pradedi jam aiškinti, kuriame jis stalčiuje ar lentynoje. Tačiau jeigu vairuotojo paklaustumėm, kokius ženklus jis matė, ką pastebėjo važiuodamas tą atstumą, 95 procentų, kad retas vairuotojas pasakytų, ką matė, nes jis virtualiai buvo savo kabinete“, – tikina pašnekovas.

Todėl vairuotojai, anot jo, kurie gali atidėti pokalbius, turėtų tą ir padaryti arba blogiausiu atveju – naudoti laisvųjų rankų įrangą.

„Aišku, reikėtų nustatyti prioritetus. Jeigu matai, kad artėji prie sankryžos – nustoti kalbėti ir kuo mažiau akis kreipti į telefoną. Kiekvienas galime padaryti bandymus ir pamatysime, per kiek laiko atsistato rega. Mums atrodo, kad tai tik sekundžių reikalas, tačiau įsivaizduokime: viena sekundė prie 90 km/val. kainuoja mažiausiai 25 metrus. Vadinasi, 25 metrus tu gali važiuoti visiškai nematydamas tam tikrų ženklų ar kelio ruožo“, – pasakoja saugos eismo ekspertas D. Kanapinskas.

Šaltinis: LRT.lt