Psichologas apie vairuotojus: vairavimas tik parodo tikrąjį veidą


Pro automobilio langą keiksmažodžių tiradą paleidęs, kumščiu grūmojantis vyras, o ant galinės sėdynės įsitaisęs vaikas. Tokį vaizdą pamačiau vieno Lietuvos miesto gatvėje, bet turbūt ir jūs esate susidūrę su panašiu elgesiu. Stebint iš pykčio savo kailyje nesitveriantį vairuotoją kilo du klausimai: kaip toks pavyzdys paveiks sūnaus supratimą apie kultūringą elgesį, bei ką galime padaryti, kad kultūros ir pagarbos keliuose atsirastų daugiau.


Surasti atsakymus padėjo psichologas dr. Feliksas Laugalys bei žinomas motociklininkas, knygos „Baikerio knyga“ autorius Audrius Skučas.


Kodėl iš pažiūros ramūs ir kultūringi žmonės kartais sėdę prie vairo pasikeičia? Psichologas pastebėjo, kad agresyvus vairavimas išties yra rimta problema, tačiau paaiškino, kad anaiptol ne automobilis paskatina elgtis nekultūringai: „Vairavimas tik parodo tikrąjį žmogaus veidą. Kitaip tariant, tikriausiai toks žmogus yra agresyvus ar nekultūringas ir kitose gyvenimo srityse, tačiau šias savybes sėkmingai paslepia, nuslopina.“


Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į eismo dalyvių pasiskirstymą į automobilių, motociklų, dviračių vairuotojus ir pėsčiuosius bei atsiradusią savotišką priešpriešą. Kodėl sėdę prie vairo pastebime tik pėsčiųjų klaidas, o eidami gatve itin kritiškai vertiname vairuotojus? F. Laugalio teigimu, tai, nors ir nėra gera, tačiau žmogiška savybė, kurią psichologai vadina kaltės priskyrimu.


„Žmonės sunkiai kaltę priima sau, todėl ją permeta kitiems“, – paaiškino jis. Štai kodėl dažniausiai Kelių eismo taisyklių nemokėjimu apkaltiname vairuotoją, tačiau daug sunkiau pripažįstame, kad į gatvę išėjome gerai neįsitikinę, kad saugu.


O ko reikia, kad kultūros mūsų eisme atsirastų daugiau? 15min pašnekovas svarstė, kad nors ir labai norėtųsi, tačiau šito per vieną dieną nepakeisime, o pradėti reikia jau nuo vaikų, kuriuos turime mokyti pagarbos kitam ir supratimo. Geriausiai to pasieksime rodydami tinkamą pavyzdį.


15min kalbintas A.Skučas pastebėjo, kad nors situacija gerėja, o kultūringesni daromės ne tik keliuose, bet ir kitose gyvenimo srityse, vis dėlto, tobulėti dar yra kur. Prie eismo kultūros pokyčių, pašnekovo nuomone, labai prisidėjo atsivėrusi galimybė keliauti, pažinti kitas kultūras ir patiems patirti teigiamus pavyzdžius.


„Pasitempti visame kame yra kur“, – svarstė jis ir paaiškino, kad vieno aspekto nereikėtų išskirti, nes eismo kultūrą sudaro daugybė faktorių.


„Kultūrą taip pat neigiamai veikia ir spūsčių kiekis miestuose, skubantys vairuotojai. Manau, kad taip pat labai stiprią įtaką daro pervargę taksi vairuotojai ar pavežėjai“, – atkreipė dėmesį jis ir pridūrė, kad kalbėjimas telefonu ar naršymas socialiniuose tinkluose – dar viena šiuolaikinių vairuotojų yda, anaiptol neprisidedanti prie kultūringos eismo aplinkos kūrimo.


„Aišku, – tęsė pašnekovas, – chuliganų pasitaiko visur – ir tarp motociklininkų, ir tarp automobilių vairuotojų, bet tai jau visuomenės problema, todėl pamatę chuliganiškai vairuojantį asmenį, neturėtume suabsoliutinti ir visiems užklijuoti etiketės.“


15min pašnekovo nuomone, vairavimo mokyklose eismo kultūrai šiandien skiriama per mažai dėmesio. A.Skučas sutinka, kad daugiau kultūros keliuose atsirastų, jeigu labiau vieni kitus gerbtume ir pabandytume suprasti:


„Jeigu atsirastų daugiau pakantumo jaunam vairuotojui, bet dar neturinčiam gerų vairavimo įgūdžių, ir vairuotojui, kuris turi patirties ir nori patarti, visiems nuo to būtų paprasčiau, saugiau, o nesupratimo mažėtų.


Aš, pavyzdžiui, nesuprantu sunkvežimio vairavimo subtilybių, bet žinau, kad sukvežimis labai didelis ir jam kur kas sunkiau manevruoti gatvėse, todėl galvoju, kad turiu būti mandagus, net jeigu jis važiuoja per lėtai.


Lygiai taip pat ir sunkvežimio vairuotojas, matydamas motociklininką, supras, kad tai visai kitokia transporto priemonė. Tas tarpusavio supratimas suteiktų visiems papildomos ramybės“, – kalbėjo A.Skučas.



Šaltinis: 15min.lt

Kitos naujienos