Psichologė pasiūlė išbandyti lengvą būdą, kad vaikai išmoktų kelyje elgtis saugiai. VIDEO

Kaip rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys, pernai per pirmus dvejus mokslo metų mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeista 120 vaikų. Atsisiųstame pranešime sveikatos psichologė Monika Kuzminskaitė pasakoja, kad labai didelę įtaką įpročių formavimuisi turi tėvai, suaugusieji, kurie supa vaiką. Anot jos, norint suformuoti naują įprotį, kaip antai laikytis saugaus eismo taisyklių, gali būti lengviau prijungus jį prie vieno iš senųjų įpročių

Kembridžo universiteto psichologijos specialistai dr. Davidas Whitebreadas ir dr. Sue Binghamas savo tyrimuose teigia, kad naują informaciją siedami su tuo, ką jau moka, vaikai lengviau įgyja naujus įgūdžius. Kaip pasakoja sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė, tokiu būdu įpročiai tikrai ugdomi lengviau.


„Sunku pasakyti, ar tai lengviausias būdas, nes įpročių ugdymui yra daug svarbių faktorių ir jie nebūtinai yra vienodo svorio. Ugdant naują įprotį, kurį laiką reikia valingų pastangų prisiminti, kad suplanuotą veiksmą reikia atlikti – o esamo įpročio elementai ar kiti išoriniai priminimai gali padėti atlikti ir naują, dar tebeugdomą veiksmą. Pavyzdžiui, galite, atsikėlus ryte ir išlipus iš lovos, rašteliu ar matomoje vietoje padėtu daiktu priminti sau pasikloti lovą.


Kurį laiką gali prireikti „papildomų ratukų prie dviračio“, kažkokio išorinio priminimo, kuris atkreiptų dėmesį ir padėtų tai prisiminti. Įpročio ugdymo trukmė yra labai individuali – nereikėtų tikėti, kad viskas gali įvykti per 21 dieną, kaip kai kur yra sakoma. Tai gali trukti nuo kelių iki beveik dviejų šimtų dienų. Tačiau ilgainiui galiausiai vis tiek atsikėlimą iš lovos automatiškai imsite derinti su lovos klojimu – taip suformuosite naują įprotį“, – pasakoja psichologė M. Kuzminskaitė.


Suaugusieji turėtų prisiimti atsakomybę – jų įtaka didžiausia


Kaip sako sveikatos psichologė, kalbant apie vaikus, jie tikrai negimsta kažką mokėdami, o ir išmokti mokytis taip pat reikia.


„Tėvai arba artimiausi globėjai nuo pat gimimo yra svarbiausi ir daugiausia įtakos vaikui, jo vertybių ir nuostatų formavimuisi darantys žmonės, todėl svarbu ir tai, ko jie vaiką moko, kokį pavyzdį rodo savo elgesiu“, – sako psichologė M. Kuzminskaitė.


Kaip pasakoja „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė, būtent todėl socialinės akcijos „Apsaugok mane“ idėja neapsiriboja tik dovanojamu draudimu moksleiviams nuo nelaimingų eismo įvykių kelyje.


„Suprantame, kad tėvai, kiti suaugusieji aplinkiniai žmonės turi didžiulės įtakos vaikų įpročių formavimuisi, todėl jau 23 metus kiekvieną rugsėjo mėnesį kalbame apie saugų eismą ir raginame suaugusius žmones atkreipti dėmesį į mažuosius eismo dalyvius“, – sako A. Kazlauskienė.


Anot draudimo bendrovės atstovės, šiemet, būtent remiantis Kembridžo universiteto psichologijos specialistais, buvo sukurtas įrankis, kaip vaikai galėtų mokytis saugaus eismo.


„Sukūrėme dviejų minučių trukmės dainelę, kurią vaikai yra kviečiami klausytis valantis dantis ryte ir vakare. Prijungėme naujo įpročio įgūdžių formavimą prie jau esamo įgūdžio – valyti dantis kiekvieną rytą ir vakarą. Tikimės, kad tai bus puiki priemonė ne tik rugsėjo mėnesį, bet ir visus metus kelti saugaus eismo klausimą namuose ir padės žaismingai mokytis svarbių dalykų.


Su kolegomis ieškome vis naujų būdų, kaip kasmet paskatinti suaugusius žmones kalbėtis su savo vaikais apie saugų eismą kelyje, nes rugsėjo mėnesį, po vasaros atostogų, ypač svarbu labai atsargiai elgtis ir prisiminti esamas taisykles einant į mokyklą ar būrelius“, – pasakoja ekspertė.




Psichologė M. Kuzminskaitė pastebi, kad daug vaikų linkę mesti mokymąsi po pirmos nesėkmės, tačiau padėti įveikti kylantį nusivylimą ir susierzinimą – būtent tėvų, globėjų, vyresniųjų brolių ir seserų užduotis.

„Svarbu rodyti tinkamą pavyzdį, paaiškinti situaciją vaikui suprantama kalba – tai tikriausiai svarbiausias lengvesnio mokymosi veiksnys. Mokyklinio amžiaus vaikai autoritetais renkasi jau nebe vien tėvus, todėl svarbu, kad ir mokykloje, ir iš kitų jiems svarbių herojų ir aplinkinių jie girdėtų tą pačią informaciją bei matytų tokius pat pavyzdžius“, – pastebi psichologė. Kartojimas ir tinkamas pavyzdys – svarbiausi veiksniai mokantis


Kartojimas ir tinkamas pavyzdys – svarbiausi veiksniai mokantis


M. Kuzminskaitė pažymi, kad apie aktualias problemas reikia kalbėti nuolat, ypač apie reikalingus jų sprendimus ir apie progresą jas sprendžiant.

„Geriausias būdas įsiminti svarbius dalykus – kartoti. Juk kartojimas ne be reikalo vadinamas visų mokslų motina. Kasmetinis kartojimas tinkamas kaip priminimas, o kalbant apie mokymąsi – kartojimas turėtų būti gerokai dažnesnis. Tarp jauniausių mokinių – kai jie pradeda vaikščioti per gatvę savarankiškai“, – sako sveikatos psichologė.


Specialistė teigia, kad geriausia mokymosi forma bet kuriame amžiuje visų pirma yra pavyzdys. „Geriausia būtų, jei tėvai ar globėjai vaikščiotų gatve kartu su vaikais, komentuotų savo veiksmus, rodytų į dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį – pavyzdžiui, raudoną šviesoforo signalą arba draudžiantį ženklą. Taip pat pasakotų, kaip reikėtų elgtis esant vienai ar kitai situacijai. Tokiu būdu vaikai kartu įsimins ir žodžius, kurie virs jų pačių vidiniu monologu, sufleruojančiu, ką reikia daryti, ir veiksmus.


Tai turėtų būti ne vieno ar kelių kartų atvejai – pakartojimų reikia daug, todėl geriausia būtų, kad pats elgesio gatvėje mokymas prasidėtų gerokai anksčiau, nei atsiranda poreikis savarankiškai spręsti, kaip elgtis gatvėje – prieš metus ar dvejus“, – sako sveikatos psichologė.


Anot jos, taip pat būtų nuostabu, jei vaikai galėtų žaisti teisingo elgesio gatvėje žaidimus ir taip stiprinti pasitikėjimą savarankiškais sprendimais.


„Mokymosi procese labai svarbu po truputį didinti vaiko sprendimų ir elgesio laisvę, klausti vaiko, ką reikėtų daryti. Matant, kad vaikas realybėje ar žaidime elgiasi tinkamai ir priima teisingus sprendimus, tėvai labiau pasitikės vaiku ir patys bus ramesni“, – sako M. Kuzminskaitė.


Šaltinis: delfi.lt




Kitos naujienos