Plečiantis dviračių takų tinklui atsiranda daugiau nesaugių situacijų: kokios problemos kyla?


Vis labiau dviračiai ir paspirtukai tampa neatsiejama eismo dalimi. Tam įtakos turi besiplečiantis dviračių takų tinklas. Tačiau dviratininkai neslepia: kai kurie takai įrengti netinkamai. Dėl to kyla konfliktinių situacijų su pėsčiaisiais ir automobilių vairuotojais. Be to, vis daugiau dviračių takų kerta važiuojamąją dalį ir kai kuriuos eismo dalyvius verčia susimąstyti – tai kieno čia pirmenybė – dviračio ar automobilio? LRT TELEVIZIJOS laidas „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo tokiomis abejotinomis situacijomis.


Taisyklės nėra aiškios?


Dažnai gėrimės kai kuriuose Europos miestuose išvystyta dviračių takų infrastruktūra. Tačiau Nyderlanduose, Danijoje ar Jungtinėje Karalystėje tokie takai atsirado ne per vieną naktį. O ką turime Lietuvoje?


Patys dviratininkai sako, kad kol kas vienintelis Vilnius sparčiai plėtoja dviračiams ir paspirtukams skirtus takus ir keičia miestiečių požiūrį į šią transporto priemonę. Kituose miestuose toliau paišomi takai ant trinkelių ir nesukama galvos. Laidos kūrėjai nutarė pasižvalgyti, kokių keistų, kartais kuriozinių sprendimų pasitaiko. Pirmoji situacija – sankryža sostinės centre – prie Arkikatedros.


„Užsidegus žaliai šviesai pėstiesiems, dviratininkai važiuos per pėsčiųjų perėją, tačiau jiems dega raudona. Šviesoforai irgi nesuintegruoti. Kita problema – per perėją draudžiama važiuoti dviračiu. Tačiau savivaldybė sugalvojo kitaip ir įrengė šviesoforą, kuris teoriškai kaip ir turėtų leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, tačiau KET nurodyta, kad privalo ant vietos, kur dviračių takas kerta važiuojamąją kelio dalį, žymėti kvadratus ir jų čia nėra“, – pasakojo dviratininkas Marius Kučinskas.


Ar tai reiškia, kad transporto priemonių vairuotojai čia galėtų nepraleisti nuo dviračio ar paspirtuko nenulipusio keliautojo? Policija primena, pirmiausia reikia vadovautis šviesoforu, o ne kelių ženklinimu.


„Dviratininkai, kaip ir įpratę, jeigu yra perėjoje dviračių atskira juosta, jie gali nenulipę nuo dviračio važiuoti. Kitaip kelių eismo taisyklės tai daryti draudžia. Bet vėlgi, šiuo atveju reikia vadovautis įstatymais. Įstatymas numato, kad šviesoforo signalai turi pirmenybę prieš kelio ženklus, o pačiose Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai įvardinta – kuomet yra žalias dviratukas ir aiškus sakinys – galima važiuoti dviračiams“, – dėstė Vilniaus apskrities VPK atstovas Donatas Mankauskas.


Dažnas nuo dviračio nulipama net kai dviračių takas kerta gatvę. Nežino taisyklių ar yra pernelyg atsargūs?


„Netgi automobilių vairuotojų ar tie patys dviračių vairuotojai kartais nesupranta, kad pervažos tai yra kvadratėliais pažymėtos vietos, kirsti gatvę ten nebūtina nulipti, neprivalo dviratininkas ir turi, gali važiuoti tiesiai ir nesustodamas“, – sakė Vilniaus miesto vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas.


Olandiškas modelis


Anot pašnekovo, Vilnius adaptuoja olandiškąjį dviračių takų modelį ir jo neketina keisti. „Du skirtingi principai, kaip projektuoti dviračių takus. Tai vienas yra labiau olandiškas, pavadinkim, kai siekiama daugumoje pagrindinių miesto gatvių turėti atskirą infrastruktūrą, kuri atitraukta nuo gatvės, želdinių juosta skiria nuo gatvės. Tokie dviračių takai suteikia galimybių saugiai ir patogiai važiuoti, nepaisant amžiaus.


(...) Lygiai tokie patys iššūkiai ten, kur gatvė neatskirta infrastruktūra, automobiliai irgi kartais į ją kėsinasi. Tai mes einame labiau tokiu olandišku modeliu ir kalbam apie tai, kad dviratis turėtų savo atskirą infrastruktūrą“, – aiškino A. Nikitinas.


Savo ruožtu Kelių policija pastebi, kad daug konfliktinių situacijų būtų galima išspręsti greitai, bet per lėtai keičiasi automobilių vairuotojų požiūris į pėsčiuosius ir dviratininkus.


„Pasitaiko ganėtinai atvejų, kai tie vairuotojai, nežinau kuo vadovaujantis, bet turbūt savimone, nelaiko dviratininkų ir paspirtukininkų kaip lygiaverčių eismo dalyvių. Tuomet tikrai kyla tos situacijos. Jeigu kalbant apskritai apie pirmenybes, viskas labai aiškiai yra apibrėžta Kelių eismo taisyklėse. Išskirta, kada dviračių takas turi pirmenybę, kada dviratininkas turi praleisti.


Šiuo atveju didesnis patarimas dviratininkams būtų visą laiką galvoti, kad jie visgi yra labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai ir susidūrimo su motorine transporto priemone atveju nukenčia daugiausiai dviratininkai. Ir nukenčia skaudžiai“, – pažymėjo D. Mankauskas.


Problematiškiausia – kiemai


Ekspertų teigimų, ypač išvažiavimai iš kiemų išlieka opi problema ir ne visi vairuotojai pastebi, kad dviračių takas kitos spalvos, esama skiriamųjų kelio ženklų.


„Išvažiavimuose iš kiemų teritorijų dviračių takas, pėsčiųjų takas yra pakeliami savo lygyje, nenusileidžia, yra tos pačios spalvos, nenutrūksta danga ir tai rodo, ar ten pirmumas dviratininkams, ar pėstiesiems. Automobiliai turi praleisti, kaip ir numato Kelių eismo taisyklės“, – atkreipė dėmesį A. Nikitinas.


„Pas mus labai smarkiai trūksta ženklų, kieno yra pagrindinis kelias. Turbūt 2014 metais savivaldybė buvo pradėjusi į kiemus įvažiavimuose paišyti tuos trikampius. Tai iš esmės buvo į naudą, nes tada vairuotojui pasidaro visiškai aišku, kieno pirmumas, nes dabar atvažiavęs iš kiemo negali suprasti, kad kažkokį taką kerti.


Pagal ką turi suprasti, kad kerti šitą taką. Tuo, kad čia kažkur yra danga kitokia? O jeigu yra prisnigę. Negana to, jeigu intensyviau važinėjama, tas raudonas asfaltas yra pavirtęs pilku nuo padangų. Tai kodėl vairuotojas turi tikėtis, kad jis kirs kažkieno važiuojamąją dalį, jeigu apie tai nėra įspėjamas?“ – retoriškai klausė dviratininkas Eduardas Kriščiūnas.


Daugėja ir dviračių takų, kurie kerta gatves. Net ant važiuojamosios kelio dalies driekiasi rausva spalva, primenanti, kad pirmenybę turi dviratė transporto priemonė.


„Principas yra labai paprastas. Jeigu raudona danga tęsiasi, tai dviratininkas turi pirmumą ir visiems eismo dalyviams žinoma turi būti tas aišku, jeigu ji nesitęsia. Prie šviesoforų dažniausiai nesitęsia, tai reiškia vadovaujamės šviesoforo signalais, yra saugumas, viena vertus, per tai, per infrastruktūrą. Kita vertus, ir per kultūrą“, – kalbėjo A. Nikitinas.


Neprarasti budrumo dviratininkams pataria ir kelių policijos pareigūnai. „Ir iš tikrųjų, sukant ar išvažiuojant iš kiemų, tiems patiems vairuotojams kartais būna sutapimai, kad į tą vadinamą atramą nukrypsta žvilgsnis ir ta atrama gali užstoti dviratį. Ir ne visi transporto priemonių vairuotojai, kurie išlenda kažkiek į dviračių taką, tai daro piktybiškai. Tiesiog gali nepastebėti. Todėl ir yra toks patarimas dviratininkams tokiose vietose prilėtinti greitį“, – aiškino Vilniaus VPK pareigūnas.


Šaltinis: LRT.lt

Kitos naujienos