Paspirtukai sėja chaosą ir pavojų gatvėse: kada iš draudikų galima tikėtis žalos atlyginimo


Nuskilęs dantis, sumušti keliai ar praskelta galva – tokius sužeidimus dažnai mini traumatologai, komentuodami pavojus, kurių kartais nepaiso nesaugiai ir greitai miestų gatvėmis riedantys paspirtukininkai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad rizikuojama ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikata ar jiems priklausančiu turtu.


Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) vadovas Andrius Romanovskis sako, kad lietuviai draudimu linkę susidomėti tik tada, kai jau nutinka nelaimė.


„To negalima lyginti su transporto priemonės draudimu, nes paspirtukai nėra masinė transporto priemonė, jog galėtume kalbėti apie žalas. Atskiro draudimo paspirtukų vairuotojams nėra. Yra civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo vairuotojas gali apdrausti save, šeimos narį, vaiką, jeigu jis padarytų žalą kitam asmeniui. Toks draudimas yra populiarus ne tik transporto priemonėms, bet ir draudžiant turtą. Tačiau Lietuvoje yra tokia tendencija, kad žmonės linkę draustis tada, kuomet jiems yra prievolė, pareiga arba nutinka koks nors įvykis“, – sako A. Romanovskis.


Paklaustas, ar yra atvejų, kuomet turimas draudimas laikomas negaliojančių, LDA vadovas sako, kad dažniausiai viskas priklauso nuo susitarimo su asmenį draudžiančia įmone.


„Tai nėra reglamentuotas draudimas, viskas priklauso nuo susitarimo su draudėju. Tačiau jeigu žmogus vairuoja paspirtuką išgėręs ar netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, autostradoje – draudėjas turi teisę laikyti tai nedraudiminiu įvykiu ir neatlyginti žalos. Mes žinome, kad privalomame civilinės atsakomybės draudime yra tokia taisyklė, kad jeigu žmogus vairuoja išgėręs arba transporto priemonė yra techniškai netvarkinga ir dėl to įvyko įvykis, draudėjas gali atsisakyti arba į kaltininką regresuoti visą arba dalį sumos“, – aiškina A. Romanovskis.


Pašnekovas sako, kad paspirtukininkų ir dviratininkų draudiminiai santykiai skiriasi nuo automobilių savininkų, todėl eismo įvykius reikėtų fiksuoti ir patiems, o esant reikalui kreiptis į policijos pareigūnus.


„Jeigu tai yra eismo įvykis, kurio metu nukentėjo automobilis ar pėsčiasis – jį reikia registruoti policijoje. Kaltininkas turi atsakyti už tai, ką padarė, ir atlyginti žalą. Nes žala gali būti padaryta tiek turtinė, pavyzdžiui, sudaužytas telefonas, dviratis. Taip pat gali būti padaryta žala žmogaus sveikatai.


Todėl tokius įvykius labai svarbu yra registruoti ir fiksuoti. Kada yra draudiminiai santykiai tarp dviejų automobilių, šalys labai aiškiai sutaria, kas yra kaltas, kas nukentėjęs, supildo deklaraciją ir viskas. Tačiau paspirtukininko ar dviratininko atveju valstybė nesikiša į santykius, nebent autoįvykio metu nukentėjo žmogus. Todėl tokius įvykus reikėtų fiksuoti vaizdo įrašu, o jeigu yra svari žala – kviesti policijos pareigūnus“, – pataria LDA vadovas A. Romanovskis.


Šaltinis: LRT.lt

Kitos naujienos