Mokomės važiuoti dviračiu: ko reikia, kad kelionė būtų saugi ir smagi?
Keturmečio Jokūbo tėtis Meinardas sako, kad pavasaris – tinkamas laikas vaiką mokyti važiuoti dviračiu. Anot jo, sūnui ši veikla taip patiko, kad kasdien grįžęs iš darželio pats kviečia tėtį pasivažinėti. Žiniomis apie tai, ko reikia, kad kelionė dviračiu būtų saugi, taip pat dalijasi Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Piličiauskienė ir mokytoja metodininkė Zita Kuprienė.
Pirmiausia šalmas, o tik tada — dviratis
„Kiek save atsimenu pastaruosius 10 metų, labai daug bėgiojau, o prieš kelerius metus pradėjau užsiimti triatlonu“, — 15min pasakojo Meinardas. Aktyvus laisvalaikis sūnui Jokūbui yra įprastas dalykas, jis nuolat mato sportuojantį tėtį, o tinkamas pavyzdys ir yra geriausias būdas sudominti vaiką.
Ketverių metų Jokūbas šiandien puikiai moka važiuoti dviračiu, o svarbiausia, kad jam ši veikla taip patinka, jog kasdien sugrįžęs iš darželio pats paragina tėtį kartu pasivažinėti. Beje, Meinardas pasakojo, kad berniuko užsidegimo nesumažina nė subjuręs oras — minti dviračio pedalus jis nori net ir prapliupus lietui.
Paprašytas papasakoti, kaip pavyko taip sudominti sūnų bei kaip sekėsi mokytis važiuoti dviračiu, Meinardas prisiminė, kad pradėjo nuo balansinio dviratuko, kai Jokūbui buvo maždaug dveji: „Norėjome, kad jis suprastų, kaip išlaikyti pusiausvyrą, o ketvirto gimtadienio proga nupirkome tikrą dviratį. Mano rekomendacija tėveliams — nuimkite tuos mažus ratukus.“
„Tinginio ratukai“, — taip papildomus mažus ratus, tvirtinamus prie vaikiškų dviračių, juokais vadina pašnekovas. Pasak jo, vaikai įpranta prie jų, o vėliau būna sunku išmokti išsilaikyti tik ant dviejų ratų.
„Taigi, — linksmai pridūrė, — vos išėję iš parduotuvės tuos ratukus greitai nusukom ir vaikas jų daugiau nematė.“
Meinardas pasakojo, kad išmokyti sūnų važiuoti dviračiu truko apie tris dienas. Pasak jo, reikėjo padirbėti, bet buvo verta: „Prieš tris savaites pirmą kartą išvažiavau su sūnumi pasivažinėti. Susikūriau sau draugą, kuris nori su manimi važinėti dviračiu.“
Anot Jokūbo tėčio, normalu, kad iš pradžių vaikas jaudinasi, nėra dėl ko nerimauti, nes net pargriūti yra visiškai normalu, taip nutinka ir patyrusiems dviratininkams, todėl svarbiausia, ką reikia padaryti — tai pasirūpinti saugumu. „Šalmas yra būtinas dalykas, — pabrėžė jis. — Taip pat rekomenduočiau vaikui užmauti pirštinytes, kad krisdamas nenusibrozdintų rankų. Pavasaris yra geras laikas mokyti vaiką, nes ir apsirengęs storiau, todėl net jeigu grius, nesusižeis.“
„Viskas bus gerai, jeigu bus šalmas. Kai kurie dar galvoja, kad šalmas yra kažkoks aksesuaras ir jeigu atrodo negražiai, nesideda. Iš tikrųjų, tai yra pats svarbiausias daiktas, kurį gali nusipirkti, kad išsaugotum savo sveikatą. Aš netgi rekomenduoju pirma investuoti į šalmą, o tik tada į dviratį“, — patarė Jokūbo tėtis.
Svarbiausia — saugumas
Paklausta, kokio amžiaus vaiką jau galima mokyti važiuoti dviračiu, metodininkė Z.Kuprienė paaiškino, kad kuo anksčiau — tuo geriau. Anot jos, vaikai labai greitai mokosi, o ir būdų tą daryti yra ne vienas. Ji taip pat rekomenduoja pradėti nuo balansinio dviratuko ir viską daryti pamažu, leisti vaikui apsiprasti, susidraugauti su dviračiu, nespausti. Pavyzdžiui, pradžioje galima dviratuką tik pavedžioti, vėliau pabandyti atsisėsti, tėveliams pastumdyti ar panašiai.
D.Piličiauskienė pridūrė, kad labai svarbu nuo pat vaikystės pradėti pasakoti apie saugų eismą ir Kelių eismo taisykles. Be to, pasak jos, dviratis turi būti techniškai tvarkingas, kitaip tariant, pasirūpinkite tinkamai veikiančiais stabdžiais, garso signalu, priekyje pritvirtinkite baltos spalvos žibintus, o gale raudonos, ant dviračio ratų — oranžinės spalvos atšvaitus.
„Vaikui dviratis turi būti patogus. Atsisėdęs jis turi lengvai siekti pedalus (per ištiestą koją), todėl būtina teisingai sureguliuoti sėdynės aukštį“, — pabrėžė ji.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Z.Kuprienė, anot kurios, labai svarbu, kad vaikas suprastų, kad važiuoti dviračiu — atsakingas darbas, nes jis yra eismo dalyvis ir turi žinoti taisykles. Pašnekovė džiaugėsi, kad dažnai sulaukia atsakingų tėvų klausimų, o ir vaikų, norinčių išklausyti saugaus eismo kursus netrūksta. Paklausta, kokias klaidas paprastai daro suaugusieji, ji svarstė, kad užvis blogiausia — rodyti blogą pavyzdį. Paprastai tariant, jeigu tėvai patys nesilaiko Kelių eismo taisyklių ar elgiasi neatsakingai, taip pat darys ir vaikas.
Kad vaiko kelionė dviračiu būtų saugi, specialistės pataria iš anksto aptarti planuojamus maršrutus. Ne mažiau svarbu ugdyti vaiko savisaugos bei atsakomybės jausmą. Pagal kelių eismo taisykles, į kelią vienas gali išvažiuoti vaikas, jei jam yra 14 metų, arba 12 metų išklausęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintis mokyklos išduotą pažymėjimą.
Kad vaiko kelionė dviračiu būtų saugi, specialistės pataria iš anksto aptarti planuojamus maršrutus. Ne mažiau svarbu ugdyti vaiko savisaugos bei atsakomybės jausmą. Pagal kelių eismo taisykles, į kelią vienas gali išvažiuoti vaikas, jei jam yra 14 metų, arba 12 metų išklausęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintis mokyklos išduotą pažymėjimą.
„Na, o prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų vaikams. Mažieji dviratininkai gali važinėti dviračių takais, kiemuose, žaidimo aikštelėse, miško takeliuose, tačiau visada turi suprasti atsakomybės svarbą, nes jie jau valdo savo dviratę transporto priemonę ir ruošiasi ateityje išvažiuoti į kelią“, — pasakojo D.Piličiauskienė.
Šaltinis: 15min.lt
