top of page

Mitas, kad keliais kilometrais viršytas greitis – nepavojingas: kodėl „saugių“ nusižengimų nebūna?

Vairuotojų elgsenos tyrimai atskleidžia, kad maždaug pusė vairuotojų toleruoja tariamai nedidelį greičio viršijimą. Važiavimo iki 10 km/val. didesniu nei leidžiama greičiu, 50 proc. vairuotojų nelaiko pažeidimu. Deja, Lietuvoje pasikartojantys eismo įvykiai rodo, kad galimybės dažnai pervertinamos: net keliais ar keliolika kilometrų viršytas greitis gali lemti skaudžias nelaimes.


Psichologė Elžbieta Malūnavičienė atsako, dėl kokių priežasčių pasirenkamas nesaugus greitis, kuo rizikuoja vairuotojai ir pavojingą elgesį toleruojantys aplinkiniai.


Nedidelis greičio viršijimas tapo norma? Pasak E.Malūnavičienės, eismo statistikoje įrašyti ir tie vairuotojai, kurie apgaudinėja save, esą 10 km/val. viršijamas greitis – nieko tokio.


„Tiek mieste, tiek užmiestyje nedaug, 5–10 km/val. viršijamas greitis yra tapęs norma. Mieste, judant su automobilių srautu, suveikia neigiamas aplinkinių pavyzdys. Matant, kad nusižengimą daro dauguma vairuotojų, susiformuoja apgaulingas įspūdis, kad taip elgtis normalu ir nieko blogo nenutiks“, – sako psichologė.


Viena problemos pusė – neigiamas aplinkinių pavyzdys judant bendrame miesto eismo sraute. O kodėl kyla noras sparčiau judėti tuščiame užmiesčio kelyje, kur leistinas maksimalus greitis ir taip gana didelis?


Anot specialistės, jeigu kelionė užmiesčio keliu ilga, greičio viršijimas gali atsirasti dėl poreikio išsklaidyti nuobodulį.


„Kartais tai nesąmoningas veiksmas – vairuotojas drąsiau paspaudžia greičio pedalą nežiūrėdamas į spidometrą. Dėmesys nuo saugaus greičio palaikymo nukrypsta kitur, todėl automobilis juda per greitai ir netolygiai“.


Tuo tarpu kiti vairuotojai sąmoningai siekia kuo greičiau įveikti kelio atkarpą. „Jeigu kelias tuščias, automobilių mažai, atsiranda iliuzija, kad viršyti greitį yra saugu. Nuraminant save, kad tai tik keli papildomi kilometrai per valandą, neįvertinamas realus situacijos pavojus“, – teigia E.Malūnavičienė.


Vairuotojai apgaudinėja save


Paklausta, kokie psichologiniai veiksniai lemia greičio viršijimą, pašnekovė išskiria per didelį pasitikėjimą savimi.


„Yra nemažai vairuotojų, kurie per daug pasitiki savo jėgomis, mano, kad gali vairuoti greitai ir saugiai. Vieną, kitą kartą pavažiavus greičiau leistinos ribos, atsiranda apgaulingas savikontrolės įspūdis, kad žmogus valdo situaciją ir didesnis greitis pavojaus nesukels“.


Ji pabrėžia: nedidelis greičio viršijimas neturi būti suprantamas kaip leistinas pažeidimas. Nepaisant to, žmonės per daug aplaidžiai įvertina galimas rizikas.


„Manau, kad dalis vairuotojų į situaciją žiūri per daug atsainiai. Finansiškai pasveria, kad bausmė už greičio viršijimą nebus labai skausminga, o apie galimas fizines tokio elgesio pasekmes negalvoja. Deja, dažnai matome, kad kritinėse situacijose automobilį suvaldyti tampa sunku ir net nedaug viršytas greitis gali būti lemtingas“, – teigia E.Malūnavičienė.


Svarbi aplinkinių įtaka


Nors greitį viršija įvairaus amžiaus žmonės, priežastys skiriasi. „Vyresnio amžiaus vairuotojai tai daro labiau dėl kognityvinės funkcijos pokyčių: sumažėjusio pastabumo, užsimiršimo. Jaunas žmogus turi didesnę riziką patekti į eismo įvykį dėl pervertintų gebėjimų, nepamatuotos rizikos.


Greičio viršijimas jaunų žmonių tarpe atsiranda ir dėl noro pasirodyti prieš automobilyje sėdinčius draugus. Tai puikiai iliustruoja tyrimai: jie atskleidžia, kad jaunas žmogus dažniau pažeidinėja taisykles, kai automobilyje sėdi ne vienas“, – sako psichologė.


Nepriklausomai nuo amžiaus, aplinkinių įtaka turi daug reikšmės vairuotojo priimamoms rizikoms. Pasak pašnekovės, visuomenė yra linkusi toleruoti eismo saugumo pažeidimus: ypač, jeigu tai iš pažiūros nedidelis piktnaudžiavimas, kai greitis viršijamas iki 10-ties km/val.


„Aplinkinių – automobilyje sėdinčių keleivių, draugų, artimųjų, kitų vairuotojų – požiūris yra labai reikšmingas. Jeigu suprasime, kad saugios ribos nusižengiant nėra, sudrausminsime nusižengiančius artimuosius, neabejingai reaguosime į pažeidimus kelyje, saugumo situacija pagerės“, – įsitikinusi psichologė.


Šaltinis: lrytas

Comments


Kitos naujienos
bottom of page