Koks vairavimo stilius geriausiai apibūdina Lietuvos vairuotojus?

Visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Belgijos vairuotojai – agresyvūs vairuotojai. Natūraliai kyla klausimas – o kokie mes, lietuviai, esame vairuotojai. Apie tai, kaip vairuoja Lietuvos žmonės, ar vairavimo būdas skiriasi skirtingose vairuotojų grupėse kalba Vytauto Didžiojo universiteto, Psichologijos katedros mokslininkė dr. Justina Slavinskienė.

Tikriausiai ne kartą ir iš įvairių eismo specialistų esate girdėję epitetą „rizikingai“ kai yra kalbama apie Lietuvos vairuotojų elgesį kelyje. Ir iš tikrųjų, avaringumo ir kelių eismo taisyklių pažeidimų mąstą Lietuvos keliuose atskleidžianti statistika patvirtina, kad mūsų šalyje vis dar plačiai paplitęs nesaugus vairavimas.

Tenka pripažinti, kad tiek praktikoje, tiek moksle dažniausiai akcentuojamos tam tikros vairuotojų elgesio formos, pavyzdžiui vairavimas apsvaigus, leistino ir saugaus greičio viršijimas ar pavojingas lenkimas. Tačiau man kaip mokslininkei, septintus metus tyrinėjančiai psichologinius vairavimo aspektus, dažnai kildavo smalsumo dilema – jeigu aš nevairuoju apsvaigus, pavojingai nelenkiu, t.y. laikausi visų kelių eismo taisyklių, ar tai reiškia, jog vairuoju saugiai?

Užsienio mokslininkų teigimu, vairavimas – dinamiškas

Daugiakomponentis elgesys, turintis tam tikrą formą ir tam tikrą turinį. Tyrėjai sąmoningai daromus tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus siūlo analizuoti kaip vairavimo turinio komponentus. Tuo tarpu kalbėdami apie vairavimo formą, mokslininkai naudoja vairavimo stiliaus terminą. Šis terminas dažniausiai naudojamas norint apibūdinti kaip, kokiu būdu vairuotojai elgiasi kelyje, o ne kokius veiksmus vairuojant jie atlieka. Literatūroje yra išskiriami keturi vairavimo stiliai. Nerūpestingas vairavimo stilius apibūdina vairuotojus, kurie vairavimo metu siekia patirti jaudulį, malonumą, rizikingų veiksmų vairuojant atlikimas būtent ir sukelia šiuos potyrius.

Priešiškas vairavimo stilius apibūdina dažnai už vairo pykstančius, susierzinusius vairuotojus, kurie dažnai konkuruoja su kitais vairuotojais, jaučiasi pranašesni nei dauguma vairuojančių. Šiuo vairavimo stiliumi pasižymintys vairuotojai dažnai atlieka pavojingus veiksmus vairuojant siekiant įrodyti savo pranašumą tarsi „nugalint“ kitus vairuotojus. Tuo tarpu vairuotojams, turintiems daug su vairavimu susijusių baimių, itin atsargiu elgesiu kelyje siekiantiems nuo pavojų apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius, būdingas nerimastingas vairavimo stilius. Nerimastingi vairuotojai kelyje elgiasi pakankamai saugiai, tačiau jie itin sunkiai ir gana lėtai priima sprendimus, kas avarinėse situacijose yra pavojinga.

Kalbėdami apie dėmesingus, empatiškus, saugumu tikinčius, kelių eismo taisyklėmis neabejojančius dėl to jų besilaikančius, apie savo ir kitų eismo dalyvių elgesį bei pasekmes galvojančius, sąžiningus vairuotojus tikriausiai galime kalbėti apie saugų vairavimo stilių turinčius vairuotojus.

Be abejonės vairavimo stilius keičiasi vairavimo patirties ir kompetencijų įgijo procese. Tyrimai atskleidžia tendenciją, kad jauno amžiaus, tik teisę vairuoti įgijusiems vairuotojams būdingas labiau nerūpestingas ar/ir nerimastingas vairavimo stilius nei likusieji. Tačiau norisi akcentuoti, kad ne vairuotojų amžius, o vairavimo patirtis ir psichologinės vairuotojo kompetencijos apsprendžia vairavimo stilių. Apibendrinus atskirus mokslinius tyrimus galima pastebėti, kad kuo daugiau vairavimo patirties ir kompetencijų vairuotojai turi, tuo automobilio ir vairavimo situacijų valdymas tampa lengvesnis, bet tai formuoja pranašumo prieš kitus iliuziją, kuri paskatina formuotis nesaugų vairavimo stilių.

Manoma, kad profesionalūs vairuotojai turi didesnę tikimybę darbo metu patekti į eismo įvykius ar padaryti daugiau kelių eismo taisyklių pažeidimų, būtent dėl individualaus jų vairavimo stiliaus, o ne vairavimo kompetencijos stokos.

Visgi tenka pripažinti, jog vairavimo stilių analizė Lietuvoje tyrinėta menkai. Didžiausią įdirbį šioje srityje turi Izraelio mokslininkai, bet net ir šioje šalyje stinga tyrimų būtent apie profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų vairavimo stilių ypatumus.

Todėl, atsiradus galimybei VDU Psichologijos katedroje 2021 m. liepos mėn. buvo pradėtas vykdyti po doktorantūros mokslinis tyrimas „Profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų rizikos suvokimo, pavojaus numatymo ir vairavimo stiliaus sąveikų modeliavimas: psichologinė perspektyva“. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslų taryba.

Vienas iš esminių šio tyrimo siekinių – įvertinti ar skirtingą vairavimo patirtį ir vairavimo kompetenciją turintys vairuotojai renkasi kitokį vairavimo stilių bei nustatyti, kokios psichologinių veiksnių sąveikos gali paaiškinti šiuos skirtumus. Tyrimas yra anoniminis, jo atlikimui gautas VDU Etikos komisijos leidimas. Visi vairuojantys ir norintys prisidėti prie tyrimo yra kviečiami laisvanoriškai jame sudalyvauti. Daugiau informacijos apie tyrimą ir patį jį rasite internetinėje svetainėje https://postdok.lt/.

Informacija apie vykdomą projektą „Profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų rizikos suvokimo, pavojaus numatymo ir vairavimo stiliaus sąveikų modeliavimas: psichologinė perspektyva“ (ProNONproSAFEDRIVE, finansavimo sutarties Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0154, finansuojamas LMT) parengta projekto vykdytojos Justinos Slavinskienės. Projektui vadovauja – prof. dr. Auksė Endriulaitienė.

Šaltinis: 15min.lt