Kodėl vairuodami vis dar kalbame mobiliuoju telefonu?


Įsivaizduokite, kad važiuojate gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu. Per 2 sekundes kalbėdamas mobiliuoju telefonu, nuvažiuosite 27 metrus. Ar tokį atstumą rizikuotumėte važiuoti visiškai užsimerkę? Greičiausiai, kad ne, bet juk žvilgsnis į telefoną, o ne į kelią yra lygiai tas pats kaip ir važiuoti užsimerkus. Kodėl vairuodami negalime atsisakyti įpročio naudotis mobiliaisiais įrenginiais? Nevengiame atsiliepti į skambutį net ir tada, kai automobilyje sėdi mūsų pačių vaikai?


Žalingas įprotis ar priklausomybė?


Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap sako, kad gali būti priklausomybė nuo mobilaus telefono. Mokslininkai yra nustatę, kad tokia priklausomybė egzistuoja, kaip ir kitos priklausomybės nuo alkoholio, tabako, narkotikų ar azartinių lošimų. Visgi, tai greičiau gali būti susiję su žmogaus įpročiu vienu metu daryti kelis darbus. „Mes, psichologai, su tuo neretai susiduriame. Todėl, kad nuolatinis darymas kelių darbų vienu metu kelia papildomą stresą. Tai tampa tam tikru elgesio įpročiu, tam tikru kasdienio gyvenimo palydovu. Ir šis įprotis gali būti žalingas ne tik psichikos sveikatai, bet gali būti grėsmingas paties žmogaus arba aplinkinių saugumui“, – teigia psichologė V.Šap.


Kodėl susiformuoja tokie įpročiai? Pasak psichologės, kartais pasiduodame aplinkinių spaudimui, reikalavimams, kad būtinai turi šiandien padaryti, nepriklausomai nuo to, kokios yra tavo šios dienos darbo aplinkybės. „Kartais mes patys sau išsikeliame per aukštus tikslus ir pamirštame tokius svarbius dalykus, kaip mūsų pačių ir aplinkinių žmonių saugumas. Juk žmonės naudojasi mobiliais telefonais, kai automobilyje sėdi jų pačių vaikai!“, – sako psichologė. Pasak jos, žmogus nesusimąsto, kokias žalingas pasekmes gali turėti jų elgesys, kol neįvyksta nelaimė jam pačiam arba artimiesiems.


Ką daryti? „Jeigu tai yra priklausomybė, tai labai svarbu įvertinti savo elgesio prasmę: kodėl aš tą darau, kodėl man reikia per valandą keletą kartų atsidaryti telefoną ir pasižiūrėti? Ar tai nėra tiesiog dėmesio perkėlimas nuo kasdienių rūpesčių, kurie galbūt mane slegia ar kelia man kažkokius slogius jausmus būtent į telefoną“, – pataria V. Šap. Specialistė pataria užsibrėžti, kiek kartų per dieną atsirakini telefoną, stebėti savo elgesį ir mėginti jį pakoreguoti.


„Jeigu tai yra įpročiai, tai iš tiesų žmogus turi suprasti, kad tas nuolatinis skubėjimas, kelių darbų darymas vienu metu yra žalingas. Reikėtų pasižiūrėti savo dienos planą, ar jis realiai įgyvendinamas, ar aš ne per daug iš savęs reikalauju, ir kokia gali būti to kaina?“


Statistika nesikeičia, o baudos negąsdina?


Policijos pareigūnai nuolat akcentuoja, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis – veikla, nesusijusi su transporto priemonės vairavimu. Tai reglamentuota ir Kelių eismo taisyklių 20 punkte. Rašyti žinutes, kalbėti telefonu, naršyti internete ar kitaip naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis galima tik saugiai sustojus leistinoje vietoje, išjungus vairuojamos transporto priemonės variklį.


Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako: „Užtenka tik akimirkos nukreipti dėmesį nuo savo pagrindinio darbo – vairavimo ir tai kas vyksta kelyje – ir nelaimės gali neišvengti“. Tokie eismo įvykiai, kai atsitrenkiama į priekyje važiuojančią transporto priemonę, darant posūkį, nepastebima einančio pėsčiojo, susiję su nenugalimu noru iš karto atsiliepti į mobiliojo skambutį, perskaityti gautą žinutę išmaniajame telefone.


Nustatyti, ar eismo įvykio metu vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ar nevengė ir kitų pašalinių „darbų“, gana sudėtinga. Ne kiekvienas išdrįsta prisipažinti, kad į eismo įvykį pateko ar net buvo jo kaltininkas dėl savo netinkamų veiksmų. Galima teigti, kad nemaža dalis, apie trečdalis, visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų veiksmų, nesusijusių su vairavimu, nepakankamo dėmesingumo ir atidumo kelyje.


Administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (417 str. 3 d.). Bauda siekia nuo 60 iki 90 eurų. Tačiau, gal ne kiekvienas žino, kad už šį nusižengimą gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.


Saugaus eismo ekspertas A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad baudos dydis nėra svarbus, kur kas svarbiau jos neišvengiamumas. „Bauda gali būti ir labai maža, bet jeigu jūs per dieną vairuodami 10 kartų kalbate telefonu ir bent 5 kartus jus pagauna, tada tikrai nesvarbu, kokio dydžio bauda, nors ir 10 eurų, mokėti tikrai nepatiks, o jeigu bauda bus didžiulė, tarkime, 5 tūkst., bet per 10 metų nė karto neteks jos mokėti, tai tikrai neduos jokio efekto“, – tvirtina A. Pakėnas.


Lietuvos kelių policijos tarnybos V. Grašys atkreipia dėmesį, kad ir pėstieji turi elgtis atsakingai, klausytis, kas vyksta, ir stebėti aplinką eidami per važiuojamąją kelio dalį. „Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, klausytis muzikos ausinukuose), kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.


Už šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo nepaisymą pėsčiajam numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų.


„Tėvai yra pats didžiausias pavyzdys vaikams. Taip, kaip elgiasi tėvas, mama, sėdėdami prie vairo, ar eidami per pėsčiųjų perėją, taip pat elgsis ir mūsų vaikai. Turime saugaus eismo klases, kur vaikai labai atvirai pasakoja apie netinkamą tėvų elgesį. Mokydami vaikus, tikimės, kad tą informaciją jie parsineša į savo namus ir pamoko tėvus, kaip reikia saugiai elgtis“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.


Laisvų rankų įranga ne panacėja


Nedraudžiama vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu su laisvų rankų įranga, tačiau tai neužtikrina saugaus vairavimo. Naudodamas telefoną, vairuotojas nebus susikoncentravęs į eismo sąlygas ir iškilus avarinei situacijai, gali ne taip sklandžiai ir efektyviai atlikti reikiamus veiksmus.


Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko V. Grašio teigimu, tai yra tam tikra alternatyva, nes dėmesys mažiau nukreipiamas nuo eismo, bet, net ir ją turėdami, vairuotojai ja nesinaudoja. „Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad visas dėmesys būtų sutelktas į tai, kaip mes dalyvaujame eisme, kaip mes vairuojame. KET leidžia naudotis laisvų rankų įranga, bet būna atvejų, kai prabangus automobilis, kuriame yra gamintojo įrengta kokybiška laisvų rankų įranga, bet asmuo, deja, nesaugodamas savęs ir kitų naudojasi mobiliuoju telefonu“, – stebisi V. Grašys.


Vairavimo mokyklos vadovas A. Pakėnas pasakoja, jog jam pačiam tenka pasinaudoti laisvų rankų įranga, nes automobilyje praleidžia ir po 8 val. per parą, todėl turi telefonu spręsti darbinius klausimus. „Tokia šių dienų realybė, bet niekaip nepateisinčiau tuščio ir beprasmio interneto naršymo, aš atsakau į įeinančius telefono skambučius, kai tai yra neišvengiama, pats niekam neskambinu. Laisvų rankų įranga saugumo vairuojant tikrai neprideda, nes atitraukia dėmesį“, – sako saugaus eismo ekspertas.


Atsakomybė už eismo įvykiuose patirtą žalą ne tik draudimo bendrovėms, bet ir vairuotojams?


Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog tikrai pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovei tenka tirti eismo įvykius, atlyginti padarytą žalą, kai kaltininkai naudojosi mobiliuoju telefonu, tačiau ne dažnai. „Tokius atvejus identifikuojame tik iš eismo įvykyje nukentėjusių asmenų pasakojimų. Kaltininkai labai retai prisipažįsta naudojęsi telefonu ir taip sukėlę eismo įvykį“, – sako A.Žiukelis.


Pasak, jo pagal privalomąjį transporto priemonių draudimą, net ir tais atvejais, kai atsakingas už eismo įvykį vairuotojas naudojosi telefonu, žala atlyginama įprastai. Ar draudimo bendrovės neturėtų dalintis finansine atsakomybe su eismo įvykių kaltininkais, jeigu jie kalbėjosi mobiliuoju telefonu? „Idėja gera, mes turime tokią mintį siūlyti draudėjams, kad jeigu yra užfiksuojama, kad vairuotojas eismo įvykio metu naudojosi mobiliuoju įrenginiu, kad nebūtų taikomos draudimo sąlygos, o kaltasis asmuo turėtų susimokėti už įvykį pats“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Visgi, tarnybos viršininkas pripažįsta, jog vairuotojai neprisipažįsta, kad eismo įvykio metu buvo nukreipęs dėmesį į mobilų įrenginį ir nekreipė reikiamo dėmesio į eismą.


Šaltinis: lrytas.lt

Kitos naujienos