top of page

Kartą ir visiems laikams: koks greitis iš tiesų saugus?

Vairavimo instruktorė Eidvilė Verkauskienė pabrėžia – nemaža dalis būsimų ir esamų vairuotojų maksimalų leistiną greitį kelyje laiko saugiu, nors išties taip yra ne visada. Ar pasirinktas greitis tikrai saugus priklauso nuo oro sąlygų, techninės automobilio būklės ir vairuotojo pasiruošimo – tą sėsdamas prie automobilio vairo privalo įsivertinti kiekvienas vairuotojas.



Skirtumus žino ne visi

Maksimalus leistinas greitis – kelių eismo taisyklių sąvoka, šis greitis apskaičiuotas važiuoti esant geroms eismo sąlygoms: kuomet kelio danga sausa, matomumas puikus, o automobilis techniškai tvarkingas. Saugus – toks greitis, kuriuo važiuodamas vairuotojas – nesvarbu, kokios oro sąlygos ar kelio danga – visiškai kontroliuoja automobilį. Saugus greitis niekada nebūna didesnis už maksimalų leistiną greitį.


„Ne visi vairuotojai supranta šį skirtumą. Būtent gebėjimas pasirinkti saugų greitį ir parodo vairuotojo profesionalumą“, – mano pašnekovė.


Saugaus greičio pasirinkimui, anot vairavimo instruktorės, didelės įtakos turi padangų būklė (protektoriaus gylis ir oro slėgis). Tai ypač svarbu esant šlapiam ar slidžiam keliui. Taip pat svarbus ir ratų suvedimas – didėjant greičiui darosi sunku suvaldyti automobilį, kurį lyg ir „traukia“ į kurią nors pusę, ir stabdžių sistemos būklė.


Minimali vasarinių padangų protektoriaus gylio riba – 1,6 mm, tačiau patariama rinktis padangas, kurių protektorius būtų 3–4 mm. Jei padangos gerokai padėvėtos, problemų važiuojant vasarą gali kilti esant stipresniam lietui, kuomet ant kelio dangos kaupiasi vanduo, kelio danga tampa slidi.


„Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, ir laikytis atstumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ – toks nuostatas įtvirtintas kelių eismo taisyklėse.


Saugus greitis, pašnekovės žodžiais, turėtų būti toks, kad vairuodamas jaustųsi patogiai, vairuodamas nebūtų įsitempęs, galėtų laiku reaguoti į netikėtas situacijas. Jei vairuotojas nespėja laiku pasižiūrėti į veidrodėlį, įjungti ar išjungti posūkio signalo – jo greitis yra tikrai per didelis.


Patirtis nebūtinai privalumas


Kad saugaus ir maksimalaus leistino greičio suvokimas keičiasi bėgant metams, kada vairuotojai įgyja vis daugiau patirties, E. Verkauskienė pritaria iš dalies.


„Vairuotojas turėtų nuolat sąmoningai tobulinti savo vairavimo įgūdžius įvairiuose mokymuose, domėtis naujausiais Kelių eismo taisyklių pakeitimais, nes, priešingu atveju, jis tiesiog bus vyresnis, o ne geresnis vairuotojas. Ne veltui sakoma: arba bėgant laikui vairuoji vis geriau, arba atvirkščiai“, – kalbėjo vairavimo instruktorė.


Bene svarbiausias pašnekovės patarimas – sąmoningas savo ir kitų eismo dalyvių veiksmų stebėsena bei kritiškas savo gebėjimų vertinimas.


„Įvairūs specialieji vairavimo įgūdžiai – ir saugaus greičio pasirinkimas – reikalauja nuolatinio palaikymo. Priešingu atveju įgūdžiai silpnėja. Todėl geras vairuotojas nuolat užsiima asmeninėmis treniruotėmis – stebi aplinką, daro išvadas, pritaiko jas praktikoje“, – apibendrino pašnekovė.


Miestuose greitį viršyti 10–20 km / val. tarsi įprasta. E. Verkauskienės manymu, to priežastis – blogi įpročiai ir, galbūt, įsitikinimas, kad nieko nenutiks.


Svarbu rinktis saugų, ne maksimalų leistiną, greitį


Vairuotojai turėtų nepamiršti: kuo greičiau važiuoja, tuo ilgesnis bus stabdymo kelias – atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo.


Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus. Pavyzdžiui, padidinus greitį nuo 50 km / val. iki 60 km / val., stabdymo kelias – ilgesnis nei visas automobilio kėbulas. Padidinus greitį iki 70 km / val., stabdymo kelias, lyginant su 50 km / val., išauga kone dukart.


Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias – atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį, laikas. Važiuojant 50 km / val. greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų.


Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę – per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Taigi, jei kliūtis pastebima per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebus įmanoma.


Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 1 d. (iki spalio 31 d.) automagistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km / val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km / val. greičiu.


Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km / val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km / val.


Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) automagistralėse gali važiuoti 100 km / val., greitkeliuose – 90 km / val., o keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km / val. greičiu.


Šaltinis: lrytas.lt



Kommentare


Kitos naujienos
bottom of page