„Juodasis ledas“, lijundra ir kiti pavojai kelyje – kaip juos pastebėti ir kaip elgtis
Itin pavojingi žiemos reiškiniai – „juodasis ledas“, lijundra ir pūga – budrius išlikti ragina ne tik vairuotojus, bet ir kelininkus, rašoma valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ pranešime. Kaip susidaro šios vairuoti nepalankios sąlygos? Kokių veiksmų, esant minėtiems žiemos reiškiniams, turėtų imtis vairuotojai ir kelių priežiūros specialistai?
„Juodas ledas“ – nepastebimas pavojus Vienas iš pavojingiausių žiemos reiškinių, sukeliantis daug eismo įvykių, yra „juodasis ledas“. Jo susidarymo sąlygas lemia keli veiksniai, vienas iš jų – oro temperatūra, nukritusi žemiau nulio. Ne mažiau svarbus ir eismo intensyvumas – keliu važiuojančių automobilių padangos šildo asfaltą, kelio danga šyla ir šlampa, tačiau ją šaldo žiemos oras ir gairina vėjas. Tokiomis sąlygomis ant kelio formuojasi „juodas ledas“.
Anot VĮ „Kelių priežiūra“ specialistų, šis reiškinys labai pavojingas, kadangi net jie ne visada gali numatyti jo susidarymą. Greitai susidarančio reiškinio galima išvengti tik prevenciniu barstymu.
„Žinoma, tokios eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atidumo – „juodasis ledas“ nėra matomas, bet itin pavojingas. Vairuotojai, pamatę kelio ruožą be sniego, padidina greitį, o tai gali baigtis tragiškai. Jei vairuojant pajaučiate, kad automobilis tarsi „plaukia“, reiškia, jog važiuojate „juoduoju ledu“. Svarbiausia yra nepanikuojant iš lėto mažinti greitį ir švelninti vairavimo manevrus“, – sakė Paulius Kairiūkštis, įmonės atstovas.
Lijundrai šalyje palankus klimatas
Kitas ypatingo dėmesio reikalaujantis meteorologinis reiškinys – lijundra – ledo sluoksnis, susidarantis lietui, rūko lašeliams ar dulksnai pasiekus žemės paviršių, kurio temperatūra siekia 0 ar mažiau laipsnių. Lietuvos klimatui būdingas didelis santykinis oro drėgnumas, dažni temperatūros svyravimai bei šiltieji atmosferos frontai šaltuoju metų laiku – itin palankios sąlygos šiam pavojingam žiemos reiškiniui susidaryti.
Esant lijundrai, kelius prižiūrintys specialistai didelį dėmesį skiria kelių dangos stebėjimui ir imasi operatyvių veiksmų – ant kelio barsto specialią druską arba smėlio ir druskos mišinį, padidinantį padangų sukibimą su kelio danga ir palengvinantį vairavimo sąlygas. „Nors dažniausiai lijundra neviršija dvylikos valandų, ji gali tęstis ir kelias paras. O tai labai apsunkina kelių priežiūros specialistų darbą – šio reiškinio metu išbarstyta druska dėl skysto pavidalo kritulių greitai nuplaunama nuo kelio ir dangos vėl tampa slidžios, tenka pakartotinai ir skubiai barstyti slidumą mažinančias medžiagas visame kelių tinkle. Prastas matomumas ir slidi kelio danga skatina vairuotojus būti labai atsargius ir laikytis ne tik didesnio nei įprastai atstumo, bet ir mažesnio vairavimo greičio bei vengti staigių judesių“, – teigė P. Kairiūkštis. Atidumas būtinas
Eismo sąlygos, priklausomai nuo vėjo krypties kelio atžvilgiu ir kelio aplinkos, gali būti labai skirtingos – viename ruože gali būti sausa ir švari danga, kitame – susiformavęs plikledis. Esant tokioms oro ir eismo sąlygoms, manevruoti rekomenduojama lėčiau, švelniau ir iš anksto apgalvojant savo veiksmus. Be to, labai svarbu laikytis saugaus greičio, kuris turi būti žymiai mažesnis nei maksimalus leistinas greitis. Taip pat atstumas tarp automobilių privalo būti kelis kartus didesnis nei vasarą.
VĮ „Kelių priežiūra“ primena, kad Lietuvos valstybinės reikšmės keliai, atsižvelgiant į eismo intensyvumą bei svarbą, yra suskirstyti į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Kadangi visus prižiūrimus kelius vienu metu nuvalyti ir juos pabarstyti slidumą mažinančiomis medžiagomis nėra galimybių, žiemos priežiūros darbai skirstomi į priežiūros lygius (I, II ir III) pagal kelių svarbą.
Pirmiausia valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai, t.y. tvarkomi I ir II priežiūros lygių magistraliniai keliai. Baigus darbus šiuose keliuose, tvarkomi I, II ir III priežiūros lygio krašto keliai. Baigus darbus krašto keliuose, tvarkomi I, II ir III priežiūros lygio rajoninės reikšmės keliai.
Šaltinis: lrt.lt
