top of page

Jauni vairuotojai labiau linkę viršyti greitį kelyje – mitas ar taisyklė?

Galima manyti, kad ką tik vairavimo pažymėjimą gavę, pradedantys vairuotojai yra šviežiai įsisavinę naujausias Kelių eismo taisykles, todėl vairuoja atsakingai. Vis dėlto, saugaus eismo ekspertai teigia, kad ne visiems jauniems vairuotojams pavyksta pavyzdingai įsilieti į eismą, laikytis greičio ribojimų ir kitų taisyklių.


Psichologas Edvardas Šidlauskas atsako, ar jauni vairuotojai iš tiesų labiau linkę viršyti greitį ir kokie veiksniai skatina rizikingų sprendimų priėmimą.


Elgesį prie vairo kartais diktuoja emocijos


Psichologas E. Šidlauskas pabrėžia, kad apie jaunus vairuotojus negalima kalbėti apibendrintai – jų gretose netrūksta atsargių eismo dalyvių, kurie pavyzdingai laikosi Kelių eismo taisyklių.


Nepaisant to, jis išskiria pavojingą jaunų vairuotojų savybę: jie kelyje yra emocionalesni ir labiau linkę rizikuoti.


„Jauni žmonės yra impulsyvesni, sunkiau kontroliuoja emocijas, dažniau elgiasi spontaniškai ir neapgalvotai. O kuo daugiau emocijų, tuo mažiau šalto proto ir logikos, kurie yra būtini saugių kelionių palydovai“.


Jeigu jaunas žmogus jaučia nerimą, pyktį, liūdesį, didesnė tikimybė, kad susikaupusias emocijas išlies prie vairo. „Pavyzdžiui, bandys aplenkti jo manymu per lėtai judančius vairuotojus arba neįvertins, kad pasirinko per didelį greitį. Dėl išsiblaškymo ir nepatyrimo nepastebės kliūties, nesuvaldys automobilio“, – rizikos veiksnius ir jų pasekmes vardija psichologas.


Pavojingus manevrus lemia savivertės trūkumas


E. Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad daugelis jaunų žmonių dar nėra spėję patirti sunkių išgyvenimų, jaučiasi sunkiai pažeidžiami. To pasekmė – daugiau rizikų ir mažiau atsargumo eisme.


Dar vienas greičio viršijimą skatinantis veiksnys – mėginimas kompensuoti savivertės stoką. „Tai ypač būdinga jaunų vyrų tarpe. Jiems būdingas itin greitas vairavimas, taisyklių ignoravimas, siekiant pabrėžti tariamą savo vyriškumą, šaunumą. Tokie žmonės dažnai stokoja galimybių save realizuoti įprastais būdais – per karjerą, pajamas, pomėgius, sportą“.


Pasak psichologo, ši jaunų vairuotojų grupė nori susikurti ir įtvirtinti statusą, užsitarnauti draugų pagarbą elgdamiesi rizikingai.


„Jų drąsumas prie vairo ir kitose gyvenimiškose situacijose yra neapgalvotas, impulsyvus, paaugliškas. Dėl tokio elgesio daug žmonių savo gyvenimą užbaigia anksčiau laiko ir pakenkia niekuo dėtiems aplinkiniams“.


Įpročius formuoja neigiamas pavyzdys


Anot E. Šidlausko, kartais prie nesaugaus vairavimo prisideda išorės veiksniai, pavyzdžiui, greitėjantis gyvenimo tempas. „Jeigu jaunas žmogus kažkur vėluoja, spaudžia darbo ar asmeniniai įsipareigojimai, su įtampa kovojama pavojingu būdu: rizikingai manevruojant kelyje, renkantis nesaugų greitį“.


Psichologo teigimu, jaunimo poreikį rizikuoti paaiškina ir Lietuvos vairavimo bei bendra kultūra. Nors ji palaipsniui gerėja, yra kur tobulėti.


„Taisyklių nepaisymas, nepagarba kitiems eismo dalyviams, egoistiškas, į savo poreikių tenkinimą orientuotas vairavimas – vis dar pasitaiko tokių atvejų . „, – mano E. Šidlauskas.


Pagrindinės jaunų vairuotojų klaidos


Saugaus eismo ekspertai išskiria šias dažniausias jaunų vairuotojų daromas klaidas:


  • Per didelis pasitikėjimas savo įgūdžiais. Daugelis specialistų pastebi, kad dalis jaunuolių demonstruoja per didelį pasitikėjimą savimi ir vairuoja mažiau atsargiai, vadovaujantis nuostata, esą vairavimas – tik transporto priemonės valdymas. Vis dėlto, ši veikla apima dalyvavimą eisme, ne tik tinkamai vairuojant automobilį, bet ir reaguojant į aplinką, greitai priimant sprendimus netikėtose situacijose. Jėgų neįvertinimas, pasimetimas, negebėjimas reaguoti į kitus eismo dalyvius gali baigtis eismo įvykiu.

  • Greičio ribojimų nesilaikymas. Skaudžiausios klaidos padaromos nepasirinkus saugaus ar viršijant lestiną maksimalų greitį. Važiuojant didesniu nei leistina greičiu, pailgėja stabdymo kelias, vairuotojas turi mažiau laiko priimti svarbius sprendimus. Patirties trūkumas tokioje situacijoje dar labiau apsunkina automobilio valdymą ir manevravimą. Skubėjimas. Vienas iš veiksnių, kuris skatina jaunus žmones drąsiau paspausti akceleratorių yra klaidingas įsitikinimas, kad pavojingas greičio viršijimas leis sutaupyti nemažai laiko. Geriausiu atveju keliaujant miesto gatvėmis pavyksta išlošti kelias minutes, blogiausiu – iš kelionės apskritai negrįžtama.

  • Naršymas telefone vairavimo metu. Neseniai atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad telefonu prie vairo naudojasi net 77 proc. 18 – 24 metų amžiaus vairuotojų. Jie pripažino, kad telefoną naudoja ne tik kaip navigacijos ar laisvų rankų įrangos prietaisą, bet ir klausosi muzikos, naršo socialiniuose tinkluose. Telefono naudojimas nukreipia dėmesį nuo kelio, mažina koncentraciją ir didina nelaimių riziką.

  • Techniškai netvarkingo automobilio vairavimas. Jaunesni vairuotojai dažniau vairuoja senus, neretu atveju techniškai netvarkingus ir mažiau saugius automobilius. Tai sukelia pavojų vairuotojui ir aplinkiniams. Laiku nesuveikę stabdžiai, netvarkinga automobilio važiuoklė, senos, elastingumą praradusios padangos ir kiti nusidėvėję ar sugedę automobilio komponentai gali tapti eismo įvykio priežastimi. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/auto/rinka/2023/04/28/news/pajurio-sveciai-netrukus-pajus-reiksmingus-pokycius-uz-paliktus-automobilius-sioje-vietoje-teks-susimoketi-26879097


Šaltinis: lrytas.lt

Comments


Kitos naujienos
bottom of page