top of page

„Jūsų automobilis praleido progą patylėti“: ar pypinimas gali užtraukti baudą?

Garso signalas, kaip ir posūkių ar stabdžių žibintai, yra automobilio kalbos dalis bei privaloma jo įrangos dalis. Jei kai kurie vairuotojai nesivargina įjungti posūkius, nepaisant, kad esamoje situacijoje tą privaloma daryti, tai jų garso signalo naudojimo įpročiai – kitokie: dažnai jis naudojamas ne pagal paskirtį, kurią aiškiai apibrėžia Kelių eismo taisyklės.



Garso signalas – neatsiejama eismo kultūros dalis, jis neturi būti naudojamas emocijoms išlieti, vairuotojams raginti, deja, vairuotojų, kurių automobiliai niekada nepraleidžia progos patylėti, vis dar daug.


Ne raginimui, o perspėjimui


Skirtingose šalyse garso signalas naudojamas skirtingai ir tai priklauso nuo konkrečios šalies vairuotojų kultūros lygio, vairavimo tradicijų ir įpročių. Yra šalių, kur garso signalą išgirsi labai dažnai, tik jis nėra piktas riktelėjimas „traukis iš kelio“, o draugiškas perspėjimas „ei, žiūrėk, aš čia šalia tavęs, aš tave lenkiu“. Pietų Italijoje garsinis signalas naudojamas kiekviena proga kai norima bendrauti: pasisveikinti, atkreipti dėmesį, užleisti, paprašyti pasitraukti arba išreikšti savo nepasitenkinimą. Azijos, Pietų Amerikos didmiesčiuose garsinis signalas skamba be perstojo – dažnai jis yra raginimas arba emocijų išraiška. Lietuvos gatvės – gerokai tylesnės, tačiau ir pas mus garsinis signalas dažnokai naudojamas ir be reikalo.


Pyptelėti turime ne siųsdami pasisveikinimą šaligatviu einančiam kaimynui ar ragindami kitus vairuotojus greičiau judintis, o norėdami perspėti eismo dalyvius apie pavojingą situaciją kelyje. Bet būna ir kitaip. Paimkime kasdien matomą sankryžų problemą – kelių sekundžių vėlavimą užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tai gana paplitęs reiškinys miestuose, dėl ko prie šviesoforų susidaro nepalyginamai ilgesnės spūstys nei galėtų būti. Mandagus vairuotojas, net jei niekur neskuba, gerbia kitų eismo dalyvių laiką ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui greitai pajuda iš vietos, stovintys už jo irgi nedelsia. Tokiu būdu, degant žaliam signalui, per sankryžą pravažiuoja daugiau transporto priemonių. Tačiau jei arčiausiai šviesoforo esantis šiek tiek uždelsia? Tarkim, vieną sekundę? Tuoj pasigirsta piktas garso signalas: „ko čia miegi, važiuok greičiau“. Dvi – trys sekundės ir jau ragina keli automobiliai.


Labai blogai jei sankryžoje stovintis vairuotojas, degant raudonam signalui, laiką leidžia išmaniajame telefone. Tai ne tik taisyklių pažeidimas, bet ir didelė nepagarba visiems aplinkiniams. Toks vairuotojas nepastebi laiku užsidegusio žalio signalo, tad ir susilaukia už jo stovinčių automobilių raginimų. Nors šioje situacijoje vairuotojų nepasitenkinimas – gerai suprantamas, tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako: „Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio“. Ar kelias sekundes uždelsęs vairuotojas yra grėsmė eismo saugumui? Tikrai ne, jei net nespėsime pravažiuoti sankryžos, prarasime vieną, daugiausia dvi mūsų brangaus laiko minutes. O kiek laiko iš mūsų atima spūstys miestuose? Keliolika, keliasdešimt minučių, o kartais ir valandą. Negi tokiais atvejais pypinti mėgstantis vairuotojas visą laiką laikys nuspaustą garso signalą? Nelaikys, nes nepadės. Be to, kažkas jo paklaus: „Ko čia pypini?“.


Garsios ir viešos pamokos


Yra situacijų, kai garso signalu vieni vairuotojai linkę auklėti kitus vairuotojus: „ei, žioply, paskaityk kelių eismo taisykles!“. Garsinių pamokslų gatvėse paprastai padaugėja tada, kai pakeičiamos kelių eismo taisyklės ar sankryžų pravažiavimo tvarka. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. lapkričio 1 d., jei sankryžoje nedega į dešinę sukti leidžianti papildoma žalia sekcija, bet dega žalias šviesoforo signalas (be rodyklių), galima sukti ir į dešinę. Bet labai ilgą laiką, gal net dvejus metus, dalis vairuotojų vis dar nežinojo pasikeitimų, todėl degant žaliam signalui stovėdavo prie sankryžos, stabdydavo eismą ir susilaukdavo kitų vairuotojų pykčio, kurį jie išreikšdavo garso signalu „ei, žioply, paskaityk kelių eismo taisykles!“.


Kultūringesni švelniau perspėdavo „pa – skai – tyk“, piktesni nepertraukiamai šaukdavo (signalo trukmė ir dažnis yra gana iškalbingi automobilio kalbos elementai, neretai išduodantys signalizuojančio emocinę būseną). Tačiau mūsų taisyklėse nerasite punkto, aiškinančio, kad garsiniu signalu galima paprotinti kitus vairuotojus. Jos aiškiai sako, kad gyvenvietėse garso signalą leidžiama naudoti tik tada, kai jis būtinas siekiant išvengti eismo įvykio.


Antras taisyklėse aprašytas atvejis: „norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą“. Viskas! Kelių eismo taisyklės apie mūsų automobilių garso signalą rašo tik tris kartus: pirmus du ką tik išvardinau, trečiasis kartas – punktas, kuriame aprašomi įspėjamieji automobilio signalai. Visais kitais kartais Kelių eismo taisyklės kalba apie specialios paskirties automobilių, geležinkelio pervažų ir kt. garsinius signalus. Taigi garso signalų naudojimas taisyklėse yra aiškiai nusakytas ir gana griežtai apribotas, tačiau kiekvieno automobilio vairą sukinėja tam tikro charakterio asmenybė, tad nenuostabu, jog taisyklių reikalavimai interpretuojami skirtingai.


Lakoniškas naudojimo apibrėžimas


Praktiškai viskas, ką turime žinoti apie garso signalo naudojimą, išplaukia iš vieno lakoniško Kelių eismo taisyklių sakinio. Tačiau pažvelkime į minėtą nuostatą atidžiau ir atsakykime į klausimą, kada tiksliai draudžiama naudoti garsinį signalą. Remiantis KET, garsinį draudžiama naudoti gyvenvietėse, jei jokios grėsmės nėra. Todėl visi vairuotojai, kurie garsiniu signalu nori atkreipti kieno nors dėmesį arba paraginti kitus vairuotojus, pažeidžia kelių eismo taisykles. Jei mieste, kažkas užkišo automobilį jums prieš nosį, jau nereikia piktai spausti garso signalo „žiūrėk ką darai!“, kai grėsmės nebeliko – situaciją sušvelninsite pristabdydami, o ne važiuodami kuo arčiu įlindusiojo ir be perstojo pypindami. Reikėtų pridurti, kad Administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas yra baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų. Tai tam tikra apsauga nuo triukšmo, chaoso, nereikalingo emocijų protrūkio.


Garsinį signalą mieste leidžiama naudoti tais atvejais, kai kyla pavojus saugumui. Nebūtinai tik mūsų saugumui. Sąvoka „grėsmė saugumui“ nėra aiškiai apibrėžta, todėl čia turėtume pasikliauti sveiku protu. Jei, pavyzdžiui, matome iš šalutinio kelio ar stovėjimo vietos išvažiuojančią transporto priemonę, o vairuotojas akivaizdžiai nemato artėjančio automobilio, galime įspėti vairuotoją trumpu garsiniu signalu. Panašiai ir tuo atveju, jei kitoje juostoje važiuojantis automobilis nemato greta važiuojančio automobilio ir rikiuojasi. Arba kai pėsčiasis ne perėjoje nori perbėgti kelią priešais važiuojantį automobilį. Tačiau verta žinoti, kad garsinis signalas tokiose situacijose neturėtų neturi skambėti pernelyg įkyriai, gąsdinančiai – jis turi būti palyginti trumpas.


Na, o ką daryti, jei užsidegė žalias šviesoforo signalas, o prieš jus esantis automobilis kelias sekundes nejuda? Galima įtarti, kad jo vairuotojas rašo komentarą socialiniame tinkle, o tai jau „grėsmė saugumui“. O jei prieš jus „M“ plafoną turintis automobilis? Tada tik tyla ir kantrybė padės jam išvažiuoti. Vis dar yra tokių nepraustaburnių vairuotojų, kurie nepaiso šios geležinės logikos taisyklės ir įkyriai signalizuoja nejudančiam mokomajam automobiliui. Turbūt jau užmiršo kad patys prakaituodavo būdami mokiniais, kad kiekvienas toks raginimas tik atitolina veiksmą.


Tik nereikia piktnaudžiauti


Garso signalų naudojimo ne gyvenvietėse taisyklės nėra tokios griežtos, jos ne tik nedraudžia naudoti garsinį signalą, bet kai kuriais atvejais netgi rekomenduoja jį naudoti, tik nereikia tuo piktnaudžiauti. Vairuotojai turėtų naudoti garsinį signalą, kai atlieka tam tikrus manevrus blogo matomumo sąlygomis, pavyzdžiui, esant rūkui. Jei esant labai blogam matomumui reikia aplenkti kitą transporto priemonę arba išvengti kliūties kelyje, atlikdami šiuos manevrus turėtume perspėti trumpu garsiniu signalu. Važiuokite ir stebėkite situaciją, jei matote, kad užmiesčio kelyje ji gali būti pavojinga, jei apie pavojų kitus galėtumėte perspėti garso signalų – nedvejokite, nė sekundės.


Jei matote, kad pėsčiasis eina keliu, o ne kelkraščiu, perspėkite jį garso signalu, jei dviratininkas važiuoja kelio viduriu – irgi duokite ženklą, bet iš toliau ir nepiktai.


Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.


Šaltinis: 15min

Comments


Kitos naujienos
bottom of page