top of page

Greitis ir telefonas rankose: ekspertai atviri – žmonės nesusimąsto, kokį ginklą laiko rankose

Naršymas telefone, susirašinėjimas žinutėmis, anot saugaus eismo specialistų – tarsi vaikščiojimas peilio ašmenimis. Nors nukreiptas žvilgsnis į telefono ekraną spūstyje, degant raudonam šviesoforo signalui, dažniausiai baigiasi užgaištomis sekundėmis sankryžoje, užmiestyje, kur automobilio greitis siekia 90 kilometrų per valandą ar daugiau, jau rizikuojama kitų eismo dalyvių sveikata ar net gyvybe.


Tiki – nieko blogo nenutiks


Saugaus eismo ekspertas Darius Grinbergas mano, kad vairuotojai naršo internete, skaito žinutes ar rašo jas iš įpročio, dažniausiai nė nesusimąstydami, kad vairavimas – labai sudėtingas darbas.


Ar telefone naršo vairuodamas mieste, ar užmiestyje, pašnekovas teigia nematantis jokio skirtumo. Mieste pavojai vieni: šviesoforai, pėstieji, dviratininkai, užmiestyje, pėsčiųjų, galbūt, mažiau, bet greitis didesnis, todėl pasekmės eismo įvykio metu pačiam vairuotojui ar kitiems eismo dalyviams būna sunkios arba tragiškos.


„Nei mieste, nei užmiestyje naudotis telefonu nevalia. Yra šalių, kuriose apskritai draudžiama bet kokia pašalinė veikla. Pavyzdžiui, Prancūzijoje negali į ausį įsidėti ausinės, nesvarbu, ar ją naudoji garso knygoms klausyti, ar kalbėtis telefonu. Vairavimas – darbas, kurį būtina atlikti nepriekaištingai“, – atkreipė dėmesį saugaus eismo ekspertas.


Pats D. Grinbergas vairuodamas niekada neskaito naujienų ar nerašo žinučių. Kartais, naudodamasis laisvų rankų įranga, atsiliepia į skambučius, tačiau stengiasi kalbėti kuo trumpiau. Net žinodamas, kad važiuos iš Vilniaus į Klaipėdą, vadinasi, kelyje užtruks ilgiau kaip tris valandas, neplanuoja rimtų pokalbių, kad nepritrūktų dėmesio vairavimui.


Jei sulaukia skambučio ir supranta, kad teks jam susikaupti, paprašo perskambinti vėliau, kai bus atvykęs į vietą. Jei pokalbis išties svarbus, perskambina sustojęs artimiausioje degalinėje ar kitoje saugioje vietoje.


Pašnekovo nuomone, dauguma žmonių vairavimo nelaiko darbu, taigi, leidžia sau užsiimti pašaline veikla: automobilių valdymas patogus, juose įdiegta įvairiausių saugos sistemų, kurios padeda vairuotojui, vadinasi, šiek tiek sumažina jų budrumą. Net ir modernios technologijos neapsaugo nuo nelaimių – automobilius būtina saugiai ir atsakingai valdyti.


„Man kartais tenka važiuoti su žmonėmis, kurie vairuodami nevengia imti į rankas telefono. Tuomet sėdėti keleivio sėdynėje išties neramu. Vairuotojui, nesvarbu, ar pažįstamam, ar taksi vairuotojui, visuomet primenu, kad naudotis telefonu prie vairo negalima, tiesa, mane išgirsta ir telefoną į šalį padeda ne visi“, – apgailestavo pašnekovas. Net sekundė gali tapti lemtinga


Net sekundė gali tapti lemtinga


Internetinio žurnalo apie senus automobilius autorius, saugaus eismo temomis viešojoje erdvėje diskutuojantis Aurimas Margiris Grinys taip pat pabrėžia: visiems vairuotojams, nesvarbu, pradedantysis ar patyręs, stovi spūstyje ar juda užmiesčio keliu, galioja tos pačios taisyklės – naudotis telefonu prie vairo draudžiama.


Dalis vairuotojų tiki – žvilgsnį į telefoną nukreips tik sekundei, nieko blogo nenutiks, nors realybė – priešinga: vienos sekundės pakanka, kad situacija kelyje pasikeistų, ir įvyktų eismo įvykis. Savo jėgų pervertinimas taip pat egzistuoja. Kai kurie vairuotojai nė nesudvejoja gebantys vairuoti kone užsimerkę, tad žvilgsnis kelyje vis dažnai nuo kelio nukrypsta į telefoną, o to būti neturėtų.


„Jei vairuotojas išmaniuoju telefonu naudojasi stovėdamas sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, didėja rizika, jog, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, užtruks pajudėti iš vietos, vadinasi, sankryžą pravažiuos mažiau automobilių nei galėtų.


Jei spūstyje tokių neatsakingų vairuotojų keletas, ir kiekvienas naršydamas telefone užgaišta po 2 sekundes, sklandžiai pravažiuoti sankryžos nepavyksta vis daugiau automobilių, spūstis ilgėja, dar daugiau vairuotojų tikrina telefoną – gaunasi užburtas ratas“, – komentavo specialistas.


Vairuojantys užmiestyje ir rankose laikantys telefoną: skaitantys žinutes ar naršantys telefone, kai automobilio greitis 70–90 kilometrų per valandą, magistraliniame kelyje 110–130 km / val. kelia realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Kelias sekundes žiūrėdami į telefoną nuvažiuoja kelis šimtus metrų nė nepažiūrėdami į kelią.


Tokie neatsakingi vairuotojai, vis ilgiau atitraukdami žvilgsnį nuo kelio, patenka ar patys sukelia avarines situacijas, blaškosi po kelią, sulėtina greitį arba neišlaiko pakankamo atstumo iki priešais važiuojančio automobilio.


„Labai dideliu greičiu judančiu automobilio vairuotojai, naršydami telefone, nekontroliuoja. Kas gali nutikti kelyje per tas kelias sekundes? Eismo įvykis, kurio pasekmės – tragiškos“, – komentavo A. M. Grinys.


Pavojų suvokia, bet rizikuoja


Kodėl vairuotojai, net žinodami, kuo rizikuoja, vis tiek ima į rankas telefoną?


„Idealiame pasaulyje viskas veikia vienaip, realiame kitaip. Vieni pervertina savo jėgas, kiti įsivaizduoja, kad vasarą, esant puikioms oro sąlygoms, kelios sekundės nukreiptos į telefono ekraną nieko blogo nepadarys.


Psichologų atlikti tyrimai patvirtina, kad dalis žmonių priklausomi nuo pranešimų, tiksliau, nuo hormonų, kurie išsiskiria pranešimų gavimo metu.


Dėl to žmonėms malonu sulaukti patiktukų, taigi, net ir vairuodami, išgirdę pranešimo garsą, žvilgčioja į telefoną. Jei automobilio greitis viršija 100 km / val., tikėjimas, kad tokiu greičiu važiuojant ir rašant komentarą internete nieko nenutiks – naivus.


Nemažai nelaimių nutinka būtent dėl neatsakingo naudojimosi telefonu“, – dėstė pašnekovas.


„Žvilgčiojimas į telefono ekraną gali kainuoti paties vairuotojo ar jo artimųjų gyvybes, nekalbant apie sugadintą turtą. Svarbiausia – nesudaryti vaizdo, esą telefonas nereikšmingas dalykas. Išties, tai geras įrenginys, kuris neatsakingai naudojamas gali lemti labai liūdnas pasekmes“, – tvirtino pašnekovas.


Jei atsistotume prie gatvės ir stebėtume pravažiuojančius automobilius, vairuotojų, naršančių telefone, skaičiai, teisės specialisto nuomone, nenudžiugintų. Rankos ant vairo, akys telefone – toks vaizdas gatvėse vis dar palyginti įprastas.


„Blogiausia, jei užsikabina, pradeda skaityti ilgus komentarus, kol užsimiršta, kad vairuoja – tai nesuvokiama. Tokie vairuotojai kelia ne ką mažesnį pavojų nei išgėrę. Žmonės nė nesusimąsto, kokį pavojų kartais laiko rankose.


Šaltinis: lrytas.lt




Comments


Kitos naujienos
bottom of page