Elektrinis paspirtukas – draugas ar siaubas?


Dviračio transporto privalumai – ekologiškumas, mobilumas, greitis, tačiau ne be pavojingo „šalutinio poveikio“. Susidūrimai su netikėtai „išdygstančiais“ didžiuliu greičiu, tyliai skriejančiais paspirtukininkais retai mirtini, tačiau vis dažniau patiems paspirtukininkams ir kitiems eismo dalyviams blogai baigiasi.


Elektrinių transporto priemonių naudojimo pikas dar nepasiektas, tad problemų tik daugės, – prognozuoja ekspertai. Kaip 15min kartojo pėsčiųjų, dviratininkų asociacijų, kelių policijos atstovai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Logistikos ir transporto vadybos katedros profesorius Darius Bazaras, pagrindinė problema – greitis ir kaip mums visiems, skirtingais greičiais judančiais, sutarti kelyje.


Per stebuklą tas „vienas milimetras“ nebuvo peržengtas


„Per trumpą laiką susidūriau su keliomis elektrinių paspirtukų vairuotojų atakomis. Tuos įvykius drįstu vadinti atakomis, nes pėsčiasis, eidamas jam skirtu šaligatviu, visiškai nesitiki, kad dideliu greičiu skriejantis paspirtukininkas lenks taip pavojingai manevruodamas, kad pajusi jį savo drabužiais ar kuprine. Suvokiu, kad vienas milimetras judesio į kurią nors pusę ir gulėčiau skaudžiai „patiesta“ ant šaligatvio“, – 15min rašo portalo skaitytoja Aistė iš Vilniaus.


Anot moters, paskutinis įvykis, kai paspirtukininkas skriejo dideliu greičiu šaligatviu, nors visai šalia buvo dviračių takas, galutinai išvedė iš kantrybės – iš tikrųjų pajuto jo striukės prisilietimą ir stebuklo dėka tas „vienas milimetras“ nebuvo peržengtas. Priešingu atveju su visais pirkiniais ji būtų pavojingai parblokšta ant žemės.


Įkandin paspirtuko Aistė pradėjo šaukti, kad elgiasi neprotingai, tačiau jaunas vyras tik dar labiau padidino greitį.


Jei nepaisoma greičio, patogi priemonė šaligatvį paverčia „minų lauku“


Dar sunkiau išvengti tokių situacijų, kai eini su mažamečiu judriu vaiku. Pasak Aistės, paspirtukininkai ir tuomet priartėję prie pėsčiųjų dažnai nemažina greičio, nors numatyti, kada ir kur bėgs vaikas, visiškai neįmanoma.


Vilnietės išvada nelinksma: eidamas šaligatviu jautiesi kaip patekęs į minų lauką ir nežinai, ar žingsnis į dešinę ar kairę nesibaigs tragedija.


Deja, įvykiai, kai susidūrimai su dviračių elektrinių transporto priemonių naudotojais baigiasi ne tik išgąsčiu ar apsižodžiavimu, bet pėstieji ar kitų transporto priemonių naudotojai parbloškiami ir atsiduria ligoninių greitosios pagalbos skyriuose, vis dažnesni. Atėjus atostogų metui, tokie pranešimai plaukia nuo Baltijos jūros. Apie pajūrio dviračių take riedutininkų ir paspirtuko kaktomušą rašė ir 15min.


Anot šią avariją mačiusio liudininko, elektrinis paspirtukas miško keliuku skriejo nusikalstamai greitai – apie 60–70 km/h.


Daugiau naudotojų, daugiau ir įvykių bei sužeistųjų


Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės teigimu, eismo įvykių skaičius, kuriuose dalyvauja elektrinių paspirtukų vairuotojai, didėja eksponentiniu greičiu: 2018 m. fiksuota 14 eismo įvykių, 2019 m. – 64, 2020 m. – 99, 2021 m. – 202, o per 2022 m. I ketvirtį užfiksuoti 82 eismo įvykiai.


Atitinkamai didėjo ir sužeistų žmonių skaičius: 2018 m. sužeista 14 žmonių, 2019 m. – 67, 2020 m. – 101, 2021 m. – 209, o per 2022 m. I ketvirtį sužeisti 88 žmonės. Laimei, mirtimi pasibaigusių įvykių nutinka retai – 2 žmonės žuvo 2020 m.


Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė pripažino, kad atskira elektrinių paspirtukų ir pėsčiųjų susidūrimų statistika kol kas nevedama, tačiau tokie įvykiai fiksuojami kasdieninėse Kelių policijos tarnybos suvestinėse.


Anot pareigūnės, elektriniai paspirtukai palyginti nauja transporto priemonė, tad didžiulis įvykių, kuriuose dalyvauja jų vairuotojai, augimas susijęs ir su šių transporto priemonių naudojimo sparčiu augimu.


Saugus greitis pro pėsčiąjį – 3-7 km/h


„Dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems niekaip trukdyti ar juo labiau kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti 3–7 km/val. greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, ir palikti saugų tarpą iš šono. Dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas visada turi pasirinkti saugų greitį bei atstumą ir iki pėsčiojo, ir iki kitos transporto priemonės“, – pabrėžia J.Liutkienė, - ir primena dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojams, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos.


Iššūkis – skirtingi greičiai


Pasak dr. Dariaus Bazaro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Logistikos ir transporto vadybos katedros profesoriaus, populiarėjantys dviračiai, elektriniai paspirtukai, kitos naujos transporto priemonės ir rūšys, formuoja visiškai naują eismo situaciją.


„Judėjimas vyksta 3 pagrindiniais greičiais: autotransporto, dviratininkų (kuriems priskiriami ir elektriniai paspirtukai) bei pėsčiųjų. Skaičiuojama, kad kiekvienas eismo dalyvis juda savo vidutiniu greičiu: automobiliai miete – 30-50 km/h, dviratininkai ir paspirtukininkai – 20-30 km/h, pėstieji – 3-5 km/h. Tų pačių transporto srauto dalyvių skirtingi greičiai – didelė problema, juos reikia vertinti, derinti, sinchronizuoti. Jeigu bendrame sraute eismo dalyviai skirtingais greičiais bei judėjimo vektoriais juda toje pačioje plokštumoje, ypač sankryžose ar kur vienas srautas įsilieja į kitą – dar kitaip, kur judėjimo vektoriai kertasi – nelaimingų įvykių tikimybė tampa neišvengiama“, – teigia mokslininkas.


Anot dr. D.Bazaro, idealiu atveju, kiekvienas skirtingo greičio srautas turėtų judėti atskiroje eismo juostoje ir plokštumoje, tačiau tokių sąlygų sukūrimas yra labai brangus, o daug kur ir iš viso neįmanomas dėl siaurų gatvių, kelkraščių stygiaus ir pan. Pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga atskiriant dviratininkų ir automobilių srautus, nutiesti dviračių takai ir pan. Tačiau dviratininkai ir pėstieji taip pat juda skirtingais greičiais, be to, neretai vieni šalia kitų, tad susidūrimų ir nelaimingų įvykių tikimybė – didelė.


Ženklinimo linijos nuo smūgių neapsaugo


„Linijų ir ženklų nubraižymas ant šaligatvių ar važiuojamosios kelio dalies problemos neišsprendžia dėl jau minėtų skirtingų greičių srautų harmonizavimo būtinybės. Tiesiant naujus dviračių ir pėsčiųjų takus jiems naudojama skirtingos spalvos ir sudėties kelio danga, vis dėlto, tik kai kur šie srautai atskiriami žaliąja augmenijos juosta ar kitu fiziniu barjeru, tad pėstieji ir dviratininkai gali jaustis saugiau“ – pripažįsta VILNIUS TECH profesorius.


Prof. D.Bazaras pastebi, jog apsilankius internetiniuose elektrinių paspirtukų naudotojų forumuose, akivaizdu, jog pagrindiniu paspirtukų vertingumo kriterijumi jiems yra greitis, o pagrindinė problema, kurią sprendžia ir, matyt, išsprendžia – greičio ribotuvų nuėmimas. Tačiau jei elektriniai paspirtukai važinės autotransporto priemonių greičiu, jokia kelių ir gatvių infrastruktūra nuo nelaimingų įvykių neapsaugos, o pėsčiųjų zonose toks „judrumas“ turės labai liūdnų pasekmių, kaip neretai matome.


Šaltinis: 15min.lt

Kitos naujienos