Atrodo smulkmena, bet gali išgelbėti jūsų gyvybę: šiuo metų laiku tai ypatingai svarbu
Atšvaitų dėvėjimas – bene svarbiausia apsaugos priemonė, siekiant nepapulti į eismo įvykį. Tamsiu paros metu matomumas itin sumažėja, žmogaus regos adaptacija tamsoje užtrunka iki 3 sekundžių, o priemonės, padedančios lengviau pastebėti kliūtis – gali išgelbėti gyvybę. Tad kaip išmokyti visuomenę dėvėti atšvaitus?
Svarbu mokyti nuo mažens
Štai remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija, žmogus be atšvaito matomas tik 30-50 m atstumu, važiuojant su tolimosiomis šviesomis – 100 m atstumu. O žmogus su atšvaitu matomas apie 150 m atstumu, važiuojant su tolimosiomis šviesomis – 300 m atstumu. Tad šviesą atspindinčios priemonės išties gali išgelbėti gyvybę.
Pėstiesiems taip pat derėtų atminti, kad lyjant lietui ar esant darganai – matomumas sutrumpėja ir pastebėti pėsčiuosius tampa itin sunku. Be to, automobilio padangų sukibimas su kelio danga mažėja, todėl padidėja tikimybė, kad jis gali pradėti slysti, pailgėja stabdymo kelias bei padidėja rizika nesustoti laiku. Tad pėstieji turėtų būti itin atidūs – nekirsti kelio neleistinoje vietoje, eiti per perėją tik įsitikinus, kad automobilis sustos bei dėvėti šviesą atspindinčias saugos priemones, padedančias išvengti nelaimių keliuose.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys „Delfi“ teigė, kad nors ir sumažėjo Lietuvos keliuose nukenčiančių pėsčiųjų, tačiau 65 proc. jų žūsta tamsiu paros metu. O taip yra todėl, kad beveik visais atvejais jie nedėvi šviesą atspindinčių elementų, kuriuos privalu dėvėti tamsiu paros metu.
Gydytojas psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad išmokyti žmones daryti tai, ko jie nėra pratę – itin sunku. Tai galioja ir siekiant apsaugoti pėsčiuosius keliuose. Dėvėti atšvaitus vaikus išmokyti dar galime, o suaugusiems šios pamokos retai kada duoda sultingų vaisių, tad juos išmokyti gali tik skaudi patirtis.
„Aš nelabai tikiu įtikinimo galia. Aš manau, kad tai yra kažkokia iliuzija. Nežinau iš kur ji atėjo, kad galvojama, jog įmanoma žmogų įtikinti. Jis turi bazines nuostatas, kuriomis tiki. Jei su jomis sutampa dėstomos tiesos, jis joms pritars. O jeigu jos prieštarauja – jis nenorės priimti kitokios nuomonės.
Aš išskirčiau 3 mokymosi elementus: ką daro mano tėvai – tą ir aš darau, skaudi gyvenimiška pamoka, kurią patiri savo kailiu ir bendraamžių elgesys. Nė viename iš šių elementų nėra įtikinimo galios“, – sako O. Lapinas.
Pasak gydytojo psichoterapeuto, jei šeimoje vyrauja nuostatos, kad atšvaitų dėvėjimas – nesąmonė arba jie yra saugūs ir nemirtingi – tokios bazinės tėvų nuostatos stipresnės už bet kokius pamokymus. O tai gali turėti itin neigiamą įtaką ir atžaloms.
„Galbūt darželyje pasakyti teiginiai gali sukonkuruoti su tėvų nuostata. Pavyzdžiui, jei šeimoje niekas netiki atšvaitais, o darželyje papasakojama, kad jie svarbūs – vaikas gal ir pasakys namuose, kad jiems liepė atšvaitus dėvėti. Tačiau jei tėvai tuo netiki – jie nepatvirtins tos naujienos, jos visai neišgirs, nukreips kalbą arba kažką sumurmės ir vaiko tai neįtikins“, – nuogąstauja jis.
Tad didžiulę įtaką mūsų veiksmams turi vaikystėje išmoktos pamokos, o tėvų abejingumas saugaus eismo taisyklėms gali būti pražūtingas ne tik jiems, bet ir jų atžaloms. Todėl tėvai privalo rodyti tinkamą pavyzdį ir tai daryti būtina ne tik siekiant apsaugoti save, bet ir aplinkinius ir svarbiausia – savo vaikus.
„Darželinio amžiaus vaikams tėvai yra absoliutus pavyzdys. Šiame amžiuje, jei tėvai patys tai daro ir vaikui paaiškina, kad tai daryti būtina – įprotis įsitvirtina labiausiai. Mokykliniais metais didesnę įtaką turi bendraamžiai, o paauglystėje absoliutų dominavimą turi bendraamžių mados, kai tėvų pavyzdys ignoruojamas arba jam aktyviai priešinamasi“, – sako psichoterapeutas.
Kaip teisingai mokyti?
Pasak specialisto, kai kuriuos dalykus vaikas išmoksta nesuvokdamas. Tai – automatizuoti įgūdžiai, kurie vystosi darželiniame amžiuje.
„Tokiame amžiuje dar nepavyksta vaikui išaiškinti apie tolimoje ateityje laukiančias pasekmes, bet vaikas gerai supranta vaizdinius pavyzdžius, greitas pasekmes, kurias rodo, pavyzdžiui, filmukuose, kai aiškinama, kas nutinka, kai dėvimas atšvaitas ir kai jis nedėvimas.
Vaikas tai išmoksta ir tai laikoma tvirtu išmokimu. Šis žinojimas tampa prielaida, kurios jis nelaiko galvoje – ji savarankiškai funkcionuoja jo pasąmonėje“, – sako gydytojas.
Jei mokomas mažylis tėvų neklauso ir jiems prieštarauja, gydytojas psichoterapeutas teigia, kad tokį elgesį kurį laiką reikėtų toleruoti ir suprasti, tačiau yra būdų, kaip to išvengti.
„Jei tai yra tarp 2 ir 4 metų amžiaus – tėvai gali priimti tai kaip vaiko savarankiškumo amžių ir dažniausiai nebūna taip, kad vaikas visiškai neklauso – tai pasikartoja retsykiais. Tad tokiu atveju, kai vyrauja draugiška atmosfera ir vaikas glaudžiasi prie tėvų ar klausosi pasakos, galima jam paskaityti apie tai knygelę.
Apstu visokiausių saugaus eismo knygelių, kuriose gausu piešinėlių, lipdukų. Taip pat galima rasti netgi pamokančių filmukų, kuriuos vaikai noriai žiūri. Paprastai vaikai tai tikrai išmoksta“, – pataria jis.
Štai Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius parengęs ir Saugaus eismo metodines rekomendacijas pradinių klasių mokinių tėvams.
Remiantis rekomendacijomis, pirmiausia, svarbu supažindinti vaiką su žibintais, atšvaitais ir liemenėmis. Vaikui reikia paaiškinti atšvaito, ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais veikimo principą, pabrėžti atšvaito dėvėjimo svarbą ir paaiškinti priežastis, kodėl tai naudinga.
Vėliau derėtų vaiką supažindinti su pasekmėmis atšvaito nedėvint. Taip pat svarbu parodyti, kaip taisyklingai atšvaitą dėvėti. Privaloma nepamiršti ir prieš išleidžiant iš namų patikrinti, ar vaikas jį dėvi teisingai bei paaiškinti, kad atšvaitas turi būti dėvimas visuomet. Galiausiai, svarbu supažindinti vaiką su atšvaito efektu, kai automobilyje įjungtos artimos ir tolimos šviesos.
Tokiu būdu vaikai bus tinkamai supažindinti su pagrindinėmis saugos priemonių dėvėjimo taisyklėmis bei jų svarba. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, jeigu tėvai reikalauja iš vaikų būti saugiems keliuose, derėtų neužmiršti, kad tų pačių taisyklių jie privalo laikytis patys. Antraip, pamokos derlingų vaisių gali ir neatnešti.
Kaip teisingai dėvėti atšvaitą?
Kai jau išsiaiškinome, kokia yra atšvaitų nauda, svarbu žinoti ir kaip teisingai jį dėvėti:
Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių.
Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele, segtuku prisekite prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
Atšvaitą-juostelę uždėkite ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis (ne mažesnis nei 5x5 cm), kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
Jei turite tik vieną atšvaitą, jį prisisekite prie drabužių dešinėje pusėje.
Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/saugus-eismas/atrodo-smulkmena-bet-gali-isgelbeti-jusu-gyvybe-siuo-metu-laiku-tai-ypatingai-svarbu.d?id=85781301
