Atrodo, kad žmonėms tiesiog „pabodo“ gyventi – kartais tai nežinojimas, o kartais piktybinis elgesys

Jei manote, kad visų eismo nelaimių kaltininkai – vairuotojai, labai klystate. Ne mažiau visiems kelia nerimą ir neatidūs dviratininkai bei neblaivūs pėstieji, keliantys didžiulę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Netikėtai išėjusius į važiuojamąją dalį neblaivius pėsčiuosius sunku pamatyti vairuotojams, o ypač – tamsiuoju paros metu, tuomet ir kyla daug skaudžių nelaimių.



Kiekvienas mūsų, prieš pradėdamas dalyvauti eisme, turi gerai išmanyti Kelių eismo taisyklės (KET). Tačiau kaip pastebi policijos pareigūnai, tikrai ne visi eismo dalyviai yra susipažinę su paprasčiausiomis nuostatomis, o didžiausias akmuo krenta į dviratininkų daržą.


Tarsi nebūtų nei matę, nei girdėję apie KET


Atrodo, kad dalis visuomenės netgi ignoruoja paties dviračio techninę būklę (tvarkingi stabdžiai ir garso signalas, gale raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, priekyje – baltos šviesos, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų). Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.


Dviračio vairuotojai bei keleiviai iki 18 metų, važiuodami ar vežami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, neprivaloma, bet rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.


Negano to, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8-ių metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.


Daugiau nei pusė eismo įvykių – dėl pačių dviratininkų kaltės


Remiantis policijos suvestinių duomenis, vien praėjusiais metais įvyko 253 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai: 10 iš jų žuvo, 321 buvo sužeisti. 2019 m. 48,6 proc. visų eismo įvykių nutiko būtent dėl šių eismo dalyvių kaltės. Deja, šiais metais statistika dar blogesnė. 2020 m. sausio–spalio mėnesiais užregistruoti 287 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai: 12 žuvo, 380 buvo sužeisti, o dėl pačių dviračių vairuotojų kaltės, bendrai nutiko net 52,3 proc. visų eismo įvykių.


Dažniausios priežastys, dėl kurių įvyksta nelaimės kelyje: netikėtas pasukimas į kairę bei išvažiavimas iš šalutinio kelio, neįsitikinus, kad tai daryti saugu.


Ne vienas mirtimi pasibaigęs įvykis susijęs ir su tuo, kad dviratininkai tamsiuoju paros metu vis dar nėra linkę dėvėti ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, šalmo, o taip pat nepasirūpina, kad dviratis turėtų šviesos žibintus, atšvaitus bei įspėjamąjį signalą.


Dviratis tikrai nėra paskutinė transporto priemonė, kai kalbame ir apie jo greitį. Jaunas ir energingas žmogus, važiuodamas dviračiu, gali nesunkiai pasiekti 20 km/val. greitį, o profesionalūs dviratininkai 30 km/val. ir daugiau. Tačiau važiuojant nuo įkalnių, šios transporto priemonės gali įsibėgėti iki 60 km/val. ir net didesnio greičio. Šiais metais, Šalčininkų rajone susidūrus dviem dideliu greičiu važiavusiems dviratininkams, vienas iš jų žuvo, kitas patyrė labai sunkius sužalojimus.


Neblaivūs asmenys kelyje praranda savisaugos instinktą


Nors apsvaigusiam nuo alkoholio eisme dalyvauti draudžiama, to paiso ne visi eismo dalyviai, įskaitant ir pėsčiuosius. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2020 m. sausio–spalio mėnesiais dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės įvyko 27 įvykiai, per kuriuos žuvo 5 žmonės, dar 22 buvo sužeisti.


Alkoholio pavartojusių žmonių reakcija tampa lėtesnė, sutrinka koordinacija, dingsta budrumas ir saugumo jausmas. Apsvaigę žmonės daro neapgalvotus judesius, netikėtai išbėga į gatvę, svirduliuoja eidami važiuojamąja dalimi ir pan. Kitaip tariant, elgiasi neadekvačiai, todėl jeigu žmogus padaugino alkoholio, artimieji ar draugai turėtų ne palikti jį vieną pakely, o saugiai palydėti į namus.


Tokių istorijų, kurios tik „per plauką“ baigiasi laimingai, galime dažnai išgirsti tiek spaudoje, tiek iš artimųjų ar pažįstamų.


„Iš atminties niekada nedings vaizdas, kai mano vyras vos spėjo sustabdyti automobilį, ant kelio tolumoje išvydęs gulinčią moterį. Važiavome labai anksti ryte, kai dar tik švinta, tad matomumas buvo prastas, tačiau mus nuo baisios nelaimės išgelbėjo tai, kad eismas buvo visiškai neintensyvus – spėjome automobilį nusukti į priešpriešinę eismo juostą. Kol vyras iššoko žiūrėti, kas tai moteriai nutiko, kad ji guli vidury kelio, aš jau skambinau pagalbos numeriu. Ką jūs manote? Medikai iškart galėjo pasakyti, kad moteris labai smarkiai apsvaigusi. Iki šiol galvoju, kuo jai tai galėjo baigtis? Juk visai greta buvo didelis vandens telkinys (tiesiai už metalinio kelio atitvaro, – aut. past.), o ir eismas jau netrukus darėsi daug intensyvesnis. Su vyru vis kartojame, kad tai pamoka, jog reikia visada akylai vairuoti, neviršyti greičio, nes kartais nelaimė gali nutikti ne dėl tavo nežinojimo, klaidos, o ir dėl kitų – neatsargių, neblaivių eismo dalyvių“, – Vilniuje neblaivios moters sukeltą incidentą prisimena pašnekovė Janina.


Kaip informuoja Lietuvos kelių policijos tarnyba, pėstieji dažniausiai yra linkę eiti per važiuojamąją kelio dalį, kur draudžiama, eina važiuojamąja kelio dalimi transporto priemonių važiavimo kryptimi, netikėtai išbėga į gatvę.


Neretai pėstieji nepaiso šviesoforo signalų, nesugeba įvertinti atstumo iki artėjančių transporto priemonių, jų greičio, neįsitikina, kad saugu įžengti į važiuojamąją kelio dalį. Viena didžiausių problemų – pėstieji nenaudoja saugos priemonių – atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų (prožektorių, šviečiančių žibintų, ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais), nors priemonės yra privalomos einant neapšviestuose keliuose tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui. Dažnu atveju, pėstieji, stovėdami prieš pėsčiųjų perėją, prie sankryžos „užsiima“ pašaline veikla: kalba mobiliuoju telefonu, rašo žinutes, klausosi muzikos užsidėję ausines.


Neblaivūs sėsdami prie vairo – patys pasirenka savo likimą


Dalis žmonių, pavartoję alkoholio, ryžtasi ir dar labiau nepateisinam elgesiui – sėdasi prie automobilio vairo. Tačiau, kad toks veiksmas gali kainuoti labai daug, įsitikina tik nutikus nelaimei.


Rezonansine byla tapęs eismo įvykis, kai neblaivus, už nuomoto automobilio sėdęs ir 130 km/val. greičiu Vilniaus gatvėmis lėkęs, vyras pražudė nekaltą moterį – sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje. Tragiškai pasibaigusi autoavarija įvyko praėjusių metų balandžio 22-osios naktį, kai neblaivaus vyro vairuojamas automobilis dideliu greičiu rėžėsi į sostinės Pilaitės pr. ir Laisvės pr. sankryžoje stovėjusius ir žalio šviesoforo signalo laukusius du automobilius. Didžiausią smūgį gavusio automobilio gale sėdėjusi keleivė žuvo vietoje, o avariją sukėlęs vairuotojas sėdo už grotų.


Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kokiu „mirtinu ginklu“ gali tapti transporto priemonė, kai ją vairuoja neblaivus žmogus. Visgi, policijos pareigūnai pastebi, kad šalyje daugėja atsakingų piliečių, kurie ne tik sudrausmina arba praneša apie kelyje pastebėtus išgėrusius vairuotojus, bet taip pat elgiasi ir pamatę šalikelėje svyruojančius neblaivius pėsčiuosius. Žmonių pilietiškumas labai svarbus, nes tokie neprognozuojami, alkoholio pavartoję eismo dalyviai sukelia grėsmę visai mus supančiai aplinkai.


Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/saugus-eismas/atrodo-kad-siems-zmonems-tiesiog-atsibodo-gyventi-kartais-tai-nezinojimas-o-kartais-piktybinis-elgesys.d?id=85943421

Kitos naujienos