„Aš visai jo nemačiau“ – standartinė frazė suvažinėjus pėsčiąjį. Kuris kaltas?


Pareigūnai per saugaus eismo pamokas vaikams vis primena – pėsčiųjų perėja yra viena pavojingiausių ir nesaugiausių vietų. Kodėl? Labiausiai dėl to, kad ten mes jaučiamės saugūs – mūsų pirmenybė, todėl esame mažiau atsargūs. Internete knibžda humoristinio ar utopinio pobūdžio animacinių filmukų, kur perėjos saugumą garantuoja robotai su patrankomis. Realybėje vairuotojai, norėdami apsaugoti pėsčiuosius, naudoja kiek kitokias saugumo priemones ir technologijas.


Visi sutaria – gatvėje niekas geriau nesaugo kaip sąmoningumas – buvimas čia ir dabar. O dar geriau, kad mintys eitų šiek tiek priekyje ir viską kruopščiai planuotų. Tai taikoma ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems.


Kaip teisingai „naudotis“ savo akimis?


Mindaugas Paulauskas, „Girteka Transport“ direktorius, primena, kad po nelaimės ar kitokių incidentų gatvėje dažnai sakoma– „aš visai jo nemačiau“! Pašnekovas primena, kad beveik visi incidentai tarp automobilių įvyksta dėl vieno ar abiejų vairuotojų neatidumo. Vienas gali būti užsigalvojęs, kitas mieguistas ar pan.


„Didžiausia tikimybė vairuotojui patekti į eismo įvykį – jam esant arti savo namų. Taip yra dėl to, kad namų aplinka mums gerai pažįstama ir joje mes labiau atsipalaiduojame. Vairuojant svarbu nedaryti nieko kitko, kas atitraukia dėmesį nuo krypties, kuria juda transporto priemonė“, – pabrėžė M.Paulauskas.


Ką daryti, kad visi jaustumėmės saugūs – ir pėstieji, ir vairuotojai? Labai svarbu savo veiksmus planuoti iš anksto. Visų transporto priemonių vairuotojams savo veiksmus kelyje svarbu apgalvoti būsimus manevrus. Taigi – pirmas saugumo garantas yra visų eismo dalyvių atidumas.


Kitas labai svarbus patarimas – jei nesate įsitikinęs saugumu – visada duokite kelią. Jei nesate tikras, kas turite pirmumo teisę kelyje – užleiskite kitą dalyvį. Jis padėkos, ypač jei šioje situacijoje yra neteisus. O jūs pasijusite atlikęs garbingą veiksmą. „Kai kalbame apie saugumą – svarbiausia ne principai, o rezultatas“, – priminė M. Paulauskas.


Štai jums dar patarimas – neskubėkite. Vairavimas didesniu greičiu sumažina reakcijos laiką ir sukaupia daugiau energijos smūgiui. Taip pat – žiūrėkite į tolį. Dauguma vairuotojų koncentruoja dėmesį į kelio atkarpą, kurią pravažiuos per 5-8 sekundes, nors turėtų stebėti, kas bus už 15-20 sekundžių arba dar toliau. Būtent tiek laiko reikia, kad vairuotojas atpažintų realią grėsmę ir sureaguotų.


„Nefiksuokite dėmesio į vieną objektą ilgiau nei vienai sekundei. Sufokusuoto žvilgsnio matymo laukas yra gana siauras, o už jo veikia tik periferinis matymas, kuris yra efektyvus daugiau judantiems objektams atpažinti. Netikite? Pabandykite žiūrėdami i savo krumplius įžvelgti laiką, kuri rodo jūsų rankinis laikrodis. Kuo labiau koncentruojate dėmesį į vieną tašką, tuo labiau susitraukia Jūsų periferinis matymas“, – pataria M.Paulauskas.


Kuo arčiau vilkiko priekio – tuo prasčiau matomas


Laurynas Bričkus, „Volvo Trucks Lietuva“ rinkodaros vadovas, taip pat akcentavo transporto priemonių „akląsias zonas“, į kurias patekti gali ir pėstieji. Jei veiksmas vyksta gyvenvietėje, šaligatviu nuo vilkiko galo atėjęs ir per perėją einantis žmogus gali būti visiškai – akimirka iki nelaimės.


„Važiuojant lengvuoju automobiliu galima naudotis galinio vaizdo veidrodėliu, atsisukti ir pažiūrėti, ar nėra kitų eismo dalyvių. Važiuojant sunkiasvore transporto priemone akiratis susiaurėja, todėl vairuotojai, valdantys didelių gabaritų transporto priemones, yra dar atsargesni ir budresni“, – kalbėjo bendrovės atstovas.


Jo teigimu, teritorija aplink transporto priemonę gali būti nematoma per galinio vaizdo veidrodėlius dėl transporto priemonės konstrukcinių elementų. Atkreipkite dėmesį – apie akląsias zonas taip pat įspėja ir geltonos spalvos lipdukai ant vilkiko šonų.


Viena iš pavojingiausių vietų aplink sunkvežimį yra dešinysis šonas, kuriame esantys automobiliai ir kiti neapsaugoti eismo dalyviai dažnai atsiduria aklojoje zonoje. Kita – sunkiasvorės transporto priemonės priekis. Kuo arčiau vilkiko yra pėsčiasis ar dviratininkas, tuo pavojus yra didesnis.


Dažniausios tokių įvykių priežastys yra dėmesio stoka, ribotas matomumas ar kelio infrastruktūra. Sakykime – pėstysis netikėtai žengia į važiuojamąją kelio dalį neįvertinęs sunkvežimio greičio, gabaritų arba stovi itin arti sankryžos ar kelio. Nors vilkiko greitis nebūna didelis, dviratininkai ar pėstieji yra daug mažiau apsaugoti nei didelės transporto priemonės.


Jei vilkikai ir automobiliai tampa vis saugesni dėl modernių aktyviojo ir pasyviojo saugumo sistemų, tai kiti eismo dalyviai save apsaugoti gali tik būdami itin dėmesingi kelyje – dėvėti atšvaitus ar šalmus.


„Miestuose galime pamatyti nemažai per perėjas einančių pėsčiųjų, naršančių ar kalbančių telefonu, klausančių muzikos per ausines. Visa tai padidina riziką nepastebėti gresiančio pavojaus. Beje, „Volvo Trucks“ skiria daug dėmesio saugumo kelyje ir matomumo gerinimui – pavyzdžiui, vaizdo kamera, įtaisyta keleivio pusės veidrodyje, leidžia daug geriau matyti akląją zoną, o edukacinių programų dalyviai, įlipę į sunkvežimio kabiną, gali geriau suprasti ir pamatyti, kaip juos kelyje mato vilkikų vairuotojai”, – akcentavo L.Bričkus.


Šaltinis: 15min.lt

Kitos naujienos