Please reload

Kitos naujienos

Būkite atsargūs su elektriniais paspirtukais – medikai prakalbo apie naujos rūšies traumas

2020/06/30

Populiarėjant naujai, patogiai ir ekologiškai transporto priemonei – elektriniams paspirtukams, medikai prakalbo ne tik apie jų naudą, bet ir apie grėsmes, kurias šie sukelia. Daugeliui atrodo, kad ši transporto priemonė labai saugi ir stabili, tačiau tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ortopedai, susiduriantys su traumomis, kurias patiria elektrinių paspirtukų vairuotojai, paneigia šį mitą. Tai nereiškia, kad turime jų atsisakyti, tačiau pagalvoti apie saugumo priemones ir taisykles tikrai verta.

Nukritus nuo paspirtuko gydytis tenka 2–3 mėnesius

 

Kaip pasakojo Santaros klinikų vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja ortopedė-traumatologė Ingrida Sapagovaitė, vasaros traumų sezonas vaikams kasmet trunka maždaug nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, ir jų įvyksta dvigubai daugiau nei šaltuoju metų laiku. Tiesa, šiemet statistiką savotiškai pagerino karantinas ir ilgai nešylantys orai.

 

Tačiau vos tik karantino sąlygos buvo sušvelnintos, jau kitą dieną pasipylė dvigubai daugiau vaikų traumų nei iki tol. Bene dažniausios iš jų – kritimai nuo dviračio, paspirtuko, taip pat lauko sporto žaidimų metu ar šokinėjant ant batuto patirtos traumos, kojų susižalojimas maudantis, įvairios alerginės reakcijos, nudegimai, nudegimai saulėje. Taip pat medikų nedžiugina elektrinių paspirtukų išpopuliarėjimas.

 

„Kalbėti apie šios rūšies traumas pradėjome jau pernai, o šiemet jų gerokai padaugėjo. Sulaukiame nuo paspirtukų griuvusių vaikų, kurių patirtos traumos gana sudėtingos. Geriausiu atveju tai daugybiniai gilūs nubrozdinimai, kurie, patikėkite, pakankamai skausmingi ir ilgai gyja, tačiau dažnai, kadangi elektrinio paspirtuko greitis paprastai būna didesnis nei dviračio ar paprasto paspirtuko, sulaukiame vaikų su sunkiomis galvos traumomis, rankų ar kojų lūžiais; vaikus tenka operuoti ir ilgai gydyti. Gydymas gali užtrukti net 2–3 mėnesius, taigi vasara šiems mažiesiems pacientams baigiasi.

 

Jeigu tėvai protingai pataria vaikams, o šie protingai išgirsta, kaip reikia elgtis ant dviračio ar paspirtuko (nevažiuoti į gatvę, nevažinėti pievomis nuo kalnų, važiuoti saugiu greičiu, atsargiai laviruoti kiemuose tarp mašinų ar žmonių), traumų gali ir neįvykti. Deja, realybė yra kitokia.

 

Todėl ypač norėčiau pabrėžti, kad apsaugos yra privalomos, taip pat ir mažesniems vaikams, kuriuos su savimi vežasi tėvai. O apsaugos ant kelių ir alkūnių labiausiai traumuojamas vietas apsaugo nuo nubrozdinimų“, – aiškino I.Sapagovaitė.

 

Santaros klinikų Vaikų ligoninės traumatologė dr. Jolanta Labanauskienė antrino, kad didžiausią grupę pacientų, susižalojusių važiuojant elektriniu paspirtuku, sudaro 14–17 metų paaugliai. Pagrindinės priežastys – per didelis greitis, kuriuo riedama, ir neatidumas.

Pasak jos, per savaitgalį dėl traumų buvo paguldyta 15 vaikų, pusė iš jų – susižalojusių dėl paspirtuko arba riedlentės.

 

„Anksčiau dažniausios traumos būdavo susijusios su batutais, dabar pirmoje vietoje yra paspirtukai ir riedlentės, antroje dviračiai, trečioje – batutai. Galvos traumų, t. y. galvos smegenų sutrenkimų, nukritus nuo paspirtuko, daug neturime, dažniausiai pažeidžiamos galūnės, ypač dilbis ir žastas. Daugiau nei pusei į skyrių paguldytų vaikų prireikia operacijų – korekcijai tenka dėti metalines konstrukcijas“, – teigė pašnekovė.

 

Kitos vasariškos vaikų traumos

 

Pasak I.Sapagovaitės, vasarą taip pat populiarus batutai. Nors tai smagus užsiėmimas vaikams, gydytojai taip pat nelabai juos mėgsta. Batutas ypač tampa pavojingas, kuomet vaikai ant jų šokinėja be tėvų priežiūros. Kita problema, jeigu ant batuto šokinėja skirtingų svorio kategorijų žmonės ir dar ne vienu ritmu.

 

„Sunkesnis žmogus gali tiesiog išsviesti arčiau batuto krašto stovintį mažesnį vaiką ant žemės ar asfalto. Paprastai tokios situacijos baigiasi pakankamai rimta galvos trauma, dažnai su sąmonės netekimu, pykinimu, vėmimu arba su rimtais kojų ir rankų lūžiais“, – aiškino pašnekovė.

 

Dar viena tema susijusi su vasaros maudynėmis: kai maudomasi tam neskirtoje, nepažįstamoje vietoje, yra tikimybė užminti ant įvairių primėtytų daiktų, stiklo šukių dugne ir vykti į ligoninę dėl pjautinės kojų žaizdos.

 

„Mums atrodo, kad visi aplink Vilnių esantys vandens telkiniai yra pilni stiklų, nes tokių vaikų atvyksta tikrai nemažai. Dažnai tos žaizdos gilios, nešvarios, gali būti pažeistos sausgyslės, kurias reikia operuoti, o vaiko tuomet laukia du mėnesiai su gipsu lovoje.

Antra problema – šokinėjimas į vandenį, ko tikrai negalima daryti nepažįstamoje vietoje, nežinant, koks ten gylis. Pasekmės gali būti labai skaudžios – galvos, kaklo slankstelių traumos“, – dėstė I.Sapagovaitė.

 

Todėl medikai ragina tėvus atsakingai planuoti vaikų laisvalaikį ir juos mokyti, kaip elgtis gamtoje saugiai. 

 

Dažniausios suaugusiųjų traumos

 

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas teigia, kad važiuodami elektriniais paspirtukais susižeidžia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Ir kuo labiau ši transporto priemonė populiarės, tuo traumų daugės.

 

„Šiltuoju metų sezonu Skubios pagalbos skyriuje įprastai padaugėja pacientų, patyrusių traumas važiuojant dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ir panašiomis priemonėmis. Pastaruoju metu išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams, traumatologų pagalbos vis dažniau ieško ir susižaloję jų vairuotojai. Tokių pacientų kiekvieną savaitę sulaukiame apie 5–6.

 

Taigi kol kas tokie atvejai nėra kasdienis reiškinys (tiesa, į mūsų ligoninę kreipiasi tik vyresni nei 18 metų asmenys), tačiau patiriamos traumos gali būti labai rimtos ir net baigtis mirtimi – tą parodė neseniai Panevėžyje įvykusi skaudi nelaimė, kuomet po susidūrimo su dviračiu mirė elektriniu paspirtuku važiavęs žmogus.

 

Mūsų ligoninėje mirčių ir labai sunkių sužalojimų, laimei, nebuvo. Dažniausios traumos – rankų, kojų lūžiai, čiurnos raiščių, kelio sąnario raiščių patempimas ar plyšimas, taip pat kelio sumušimai, odos nubrozdinimai ir pan.

 

Nors paprastai žmonės išleidžiami gydytis į namus, kai kuriems prireikia ir operacijų. Beje, net jeigu žmogus atsiperka nubrozdinimais ir sumušimais, keletą savaičių jis gali būti nedarbingas.

Taip pat, deja, pasitaiko ir pacientų, patyrusių galvos traumas – dažniausiai tokias pasekmes sukelia susidūrimai su kitomis transporto priemonėmis ar kelyje pasitaikiusiomis kliūtimis. Kartais nelaimė atsitinka įsigijus nekokybišką daiktą, o tokių paspirtukų tikrai pasitaiko. Žinau atvejį, kuomet moteriai važiuojant nulūžo paspirtuko vairas. Įsivaizduokite – paspirtukas rieda didžiuliu greičiu, o jūs nebeturite vairo! Nesuvaldžiusi transporto priemonės, moteris griuvo, smarkiai susižalodama veidą“, – pasakojo medikas.

 

Pagrindinė priežastis – neatsargumas

 

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų, pasak jo, nutinka dėl atsargumo stygiaus – dažniausiai į Skubios pagalbos skyrių pagalbos atvyksta tie pacientai, kurie nedėvėjo apsaugos priemonių. Būtent kelių, alkūnių, riešų apsaugos ir (būtinai!) šalmas gali padėti atsipirkti nežymiu nubrozdinimu vietoj ilgai gyjančio kaulų lūžio, o kartais ir dar liūdnesnių pasekmių.

 

„Žmonės dabar lipa ant paspirtukų visiškai nesibaimindami, ar sugebės juos tinkamai valdyti. Tačiau tikrai reikėtų įvertinti savo galimybes, pasiskaityti jo naudojimo instrukciją, nes yra labai galingų paspirtukų, kurie išvysto net 50–60 km/h greitį. Taip pat žmonės visiškai pamiršta, kad ir važiuojant paspirtuku būtina dėvėti apsaugos priemones. Trauma gali įvykti net ir dėvint jas, bet ji bus kur kas švelnesnė.

Kita taisyklė – atsargumas, suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius, ypač pėsčiuosius. Juk elektrinio paspirtuko nesigirdi, todėl pėsčiasis gali jo nepastebėti ir, spontaniškai pakeitęs ėjimo kryptį, su juo susidurti, juolab kad dabar šiais paspirtukais pakankamai dideliu greičiu važinėjama visur – net ir ten, kur eina minia žmonių“, – svarstė A.Zubrickas.

 

Ką daryti patyrus traumą?

 

Pirmiausiai objektyviai įvertinkite savo savijautą: jei patyrėte lengvą sumušimą, sužeistą vietą pirmąją parą rekomenduojama tik šaldyti, prireikus – išgerti skausmą malšinančių vaistų ir stebėti savo būklę. Skausmui stiprėjant, didėjant tinimui, jau reikėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą.

 

Jeigu jaučiate stiprų skausmą, negalite remtis pėda, judinti kojos ar rankos, galima įtarti, kad sužeidimas yra rimtesnis. Tuomet, imobilizavus sužalotą galūnę, reikėtų vykti pas medikus.

 

„Taip pat svarbu įvertinti, ar nelaimingo atsitikimo metu žmogus nepatyrė galvos traumos. Jei nukentėjęs asmuo jaučiasi apsvaigęs, sunkiai orientuojasi aplinkoje, neprisimena, kas jam atsitiko, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba nugabenkite jį į artimiausią gydymo įstaigą, nes galvos traumos – ypač pavojingos“, – patarė pašnekovas.

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/bukite-atsargus-su-elektriniais-paspirtukais-medikai-prakalbo-apie-naujos-rusies-traumas-1028-1336950

 

Dalintis
Please reload

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

  • Facebook - White Circle