Kitos naujienos

Kaip atprasti nuo telefono vairuojant? Psichologės patarimai

Pernai už naudojimąsi elektroninėmis ryšio priemonėmis nubausta apie 19 tūkst. vairuotojų. Kodėl net sėdę už vairo nepaleidžiame telefonų iš rankų? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologe dr. Rasa Markšaityte bei Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresniuoju patarėju Vidmantu Pumpučiu.


Suprastėja reakcijos laikas


V.Pumputis pastebi, kad vos užsidegus raudonam šviesoforo signalui ne vienas vairuotojas į rankas čiumpa telefoną. Dalis jų, net ir pradėję važiuoti, toliau rašo žinutes, naršo internete ar kalba. „Teko matyti, – pasakojo jis, – kai užsidegus žaliam signalui vairuotojas kitiems eismo dalyviams rankomis parodė palaukti, kol baigs rašyti.“


Anot pašnekovo, vairuotojai įpranta naudotis mobiliaisiais ir mano, kad vienu metu gali daryti kelis darbus – ir naršyti telefone, ir saugiai vairuoti. Deja, toks įsitikinimas gali baigtis labai liūdnai. Kaip paaiškino 15min kalbintas V.Pumputis, kuo didesnis greitis – tuo didesnė rizika. Remiantis moksliniais tyrimais, reakcijos laikas naudojantis telefonu suprastėja net 3 kartus. Be to, anot jo, išauga klaidingų vairuotojo judesių tikimybė. Kalbant paprasčiau, pabandykite įsivaizduoti, ką darytumėte, jeigu kalbant telefonu automobilis imtų slysti? Įrodyta, kad tokiais atvejais automobilio viena ranka suvaldyti tiesiog neįmanoma.


Eismo eksperto teigimu, pasitaiko vairuotojų, kurie sumano prie vairo, kur įrengtos gyvybiškai svarbios oro pagalvės, pritvirtinti planšetinius kompiuterius. Pastebėjus tokį elgesį V.Pumputis ragina nelikti abejingais ir pranešti policijos pareigūnams.


15min paklaustas apie problemos mastą, pašnekovas atskleidė, kad vien pernai dėl naudojimosi elektroninėmis ryšio priemonėmis policijos pareigūnai nubaudė apie 19 tūkst. vairuotojų. Pasak jo, labiausiai stebina tai, kad tarp jų – ir vairuojantys modernius automobilius, kuriuose įdiegta belaidžio ryšio technologija, atstojanti laisvų rankų įrangą.

Kaip paaiškino V.Pumputis, kontrolei ir toliau bus skiriama daug dėmesio, tačiau svarbiausia, kad vairuotojai patys suprastų, jog nuo jų elgesio priklauso kitų eismo dalyvių saugumas. Kaip paaiškino eismo ekspertas, tarp veiksmingiausių problemos sprendimo būdų – švietimas, kontrolė bei kitų eismo dalyvių sąmoningumas. Pasak jo, kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau tapo įprasta pamačius telefonu besinaudojantį vairuotoją pranešti policijos pareigūnams. Pavojų, kurį sukelia mobiliųjų telefonų naudojimas, pastebi ir draudikai. „Jungtinėje Karalystėje, – pavyzdį pateikė pašnekovas, – įrodžius, kad dėl eismo įvykio kaltas telefoną naudojęs vairuotojas – iš jo regreso tvarka išieškoma padaryta žala.“ Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuvoje bauda už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis gana nedidelė – apie 28 eurai. Štai Švedijoje ji siekia 140, Jungtinėje Karalystėje 240, Rumunijoje – beveik 300 eurų. Vis dėlto, kaip 15min paaiškino Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas, vertėtų prisiminti, kad pakartotinai nusižengus Lietuvoje gresia netekti vairuotojo pažymėjimo, tad sankcijos nėra per švelnios. Vis dėlto, anot jo, jeigu problemos mastai ir toliau nemažės, ateityje baudos gali keistis.


Priklausomybė nuo mobiliųjų – ne medicininė sąvoka


Kodėl net ir žinodami, kad toks elgesys pavojingas, vairuotojai naudojasi elektroninėmis ryšio priemonėmis? Ar tai rodo, kad esame priklausomi? Dr. R.Markšaitytė 15min paaiškino, kad psichologų ir psichiatrų bendruomenėje diskutuojama, ar tai, ką šnekamojoje kalboje vadiname priklausomybe nuo mobiliųjų telefonų, išties yra priklausomybė. Anot jos, tiksliau tai būtų vadinti probleminiu naudojimusi mobiliuoju telefonu.


„Mokslininkai gana įnirtingai diskutuoja ir dėl to, ar problemas kelia pats mobilusis telefonas, ar daugiau mus „kabina“ jo teikiamos galimybės: būti nuolat pasiekiamam, greitai prisijunti prie interneto, žaisti žaidimus, komentuoti įvykius socialiniuose tinkluose ir t.t. Be to, mobilieji telefonai yra santykinai naujas žmonijos išradimas, lyginant su alkoholiu ar kazino“, – paaiškino ji.


Psichologės teigimu, probleminis naudojimasis – tai kai veikla telefone sutrikdo normalų, adaptyvų žmogaus funkcionavimą ir apsunkina jo kasdienybę. „Jeigu jaučiate, – paaiškino 15min pašnekovė, – kad be telefono pasikeičia kūno fiziologija ir kyla neigiamos emocijos, negalite nustygti vietoje, pradedate nerimauti, jeigu neturite telefono su savimi, girdite savo telefono skambėjimą ar vibracijas net jei fiziškai telefono nėra, rašote SMS ar komentarus ir naktimis, būdingas stiprus troškimas pasiimti telefoną ir patikrinti, ar kas nors neskambino, neparašė, ko nors nepraleidote – galima įtarti kad mobilusis jau kelia rimtas problemas. Beje, reikia pasakyti, kad laikas, kurį žmogus praleidžia „užsiimdamas“ telefonu, nėra svarbus. Kitaip tariant, jeigu daug laiko skiriate pokalbiams, žinutėms, naršymui internete ar socialiniuose tinkluose, tai savaime dar nereiškia, kad turite problemų.“


Pervertiname savo sugebėjimus


Dažnas mobiliųjų naudojimas visuomenėje vertinamas kaip nerimta, pavojaus nekelianti problema, tačiau ekspertai nurodo, kad tai viena iš dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių. Psichologės dr. R.Markšaitytės 15min paklausė, kodėl, žinodami rizikas, mobiliųjų iš rankų nepaleidžiame net vairuodami? Kodėl jaučiame poreikį visada būti pasiekiami? Pašnekovė pabrėžė, kad toli gražu ne visiems patekusiems į eismo įvykius būdingas probleminis naudojimasis mobiliaisiais. Apskritai su šia problema susiduria 5-20 proc. žmonių, tad priežasčių reikėtų ieškoti kitur.

„Telefonas yra toks įprastas ir kasdieniškas daiktas, kad atsiliepiame į skambučius ar žinutes beveik visur ir iš karto. Sakyčiau, kad mes tiesiog taip greitai įpratome prie šios patogios technologijos, kad jau ir siekiame būti nuolat pasiekiami. Tai tapo labai natūralu. Na, o kad net ir žinodami, jog vairuojant naudotis nereikėtų vis tiek atsiliepiame, skambiname, rašome SMS ar komentarus socialiuose tinkluose ar net naršome internete – paaiškinimas, mano galva, labai paprastas. Viena vertus, pervertiname savo sugebėjimus ir tikime, kad esame nepažeidžiami: na, žinome, kad tai pavojinga ir gali nutikti avarija, bet galvojame, kad taip nutiks kitiems, tik ne mums – mes tai juk mokame daryti kelis darbus vienu metu, puikiai vairuojame ir dar labai reikia čia atsiliepti...“, – svarstė ji.


Antra vertus, anot dr. R.Markšaitytės, tai atrodo taip įprasta, kad turbūt absoliuti dauguma vairuotojų yra kalbėję telefonu už vairo net ne vieną kartą, bet nieko nenutiko. Pašnekovės žodžiais kalbant, pasekmių nebuvimas dar labiau susitirpina tikėjimą, jog nieko čia tokio iki kol savo kailiu jų nepatiriame. Siūlo išjungti ir padėti į bagažinę


Kaip paaiškino 15min pašnekovė, atsisakyti įpročio vairuojant naudotis telefonu nėra sudėtinga. Vienas iš paprasčiausių būdų – įsigyti laisvų rankų įrangą. Tiesa, yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad toks kalbėjimas telefonu vairuotoją blaško labiau nei pokalbis su keleiviais automobilyje. Anot jos, būtų dar paprasčiau, jeigu sėdę į automobilį mobiliuosius išvis išjungtume ir padėtume ten, kur negalime pasiekti, pavyzdžiui, į bagažinę.


„Juk greičiausiai pasaulis nesugrius, jei į pranešimus sureaguosite po to, kai nuvyksite ten, kur vykote. O platesniame kontekste – tai manau, kad reikia labai daug šviesti visuomenę, formuoti supratimą, kiek tai yra pavojinga, stiprinti vairuotojų atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius. Bet tai jau gana sudėtingas uždavinys, kuriam pasiekti prireiks laiko“, – sakė dr. R.Markšaitytė.


Pasak psichologės, kalbant apie rimtesnius atvejus – probleminį naudojimąsi telefonu – padėti sunkiau. Jos teigimu, kai telefonas tampa ir pabėgimo būdu, ir problemų sprendimu – labai sunku jo atsisakyti ir dažniausiai paties žmogaus noro ir pastangų nebeužtenka, reikalinga didelė aplinkinių parama ar net specialistų pagalba.

„Telefono visai atsisakyti šiandieninėje visuomenėje jau irgi nėra galimybės. Tad sakyčiau, kad pirmiausiai čia būtų svarbu labai aiškiai riboti savo veiklą telefone, nusistatyti griežtą grafiką – ką, kada ir kiek veiksiu ir jo stengtis laikytis, kai kurių funkcijų atsisakyti ir pan. Gal net kai kam padėtų paprasto neišmanaus telefono įsigijimas, kuris labai apribotų galimybes „užsiimti“ telefone įvairiomis veiklomis ir jis taptų tik komunikacijos priemone. Bet vis tiek svarbiausia čia spręsti iki probleminio naudojimosi atvedusias priežastis ir mokytis kitaip dorotis su savo nemaloniomis emocijomis, mokytis kurti ir palaikyti santykius, spręsti kitas vidines problemas“, – kalbėjo ji.

Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai savo keliones, neretai viršydami greitį, transliuoja tiesiogiai, pavyzdžiui socialiniame tinkle „Facebook“. Kodėl? Ar taip siekiama atkreipti į save dėmesį? Anot psichologės dr. R.Markšaitytės, toks elgesys tikrai neturi nieko bendro su probleminiu naudojimusi telefonu ar kokia kita priklausomybe.


„Šiuo atveju žmonėms telefonas tampa tik priemone, patogiu būdu patenkinti kitus savo poreikius. Ir drįsčiau teigti, kad tokiu atveju žmonėms toks taisykles laužantis elgesys ir didžiavimasis juo padeda kurti „kieto“, „vyriško“ žmogaus įvaizdį, patvirtinti save, įrodyti savo vertę, pranašumą ir t.t. Ir aišku, kai jis sulaukia palaikymo iš aplinkos, toks elgesys yra tik pastiprinamas“, – paaiškino 15min pašnekovė.


Šaltinis: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/saugukelyje-lt/kaip-atprasti-nuo-telefono-vairuojant-psichologes-patarimai-787-1282990

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

118730046_3247578055320915_3053985145348
  • Facebook - White Circle