Greitis žiemos metu: leistina – nereiškia, kad saugu
Žiema – itin permainingas metų laikas, todėl vairuotojams kelyje reikia būti itin atidiems ir prisiminti, kad oro sąlygos ir kelio būklė gali bet kada netikėtai pasikeisti, todėl labai svarbu pasirinkti saugų, o ne leistiną greitį.
„Leistinas greitis yra apskaičiuotas taip, kad optimaliomis sąlygomis mes tokiu greičiu galėtume saugiai važiuoti vienos ar kitos reikšmės keliu. Tačiau pasikeitusios oro sąlygos ar kelio būklė, privers mus pasirinkti ne leistiną greitį, o saugų greitį. Ne visų vairuotojų vairavimo patirtis, rankų miklumas ar reakcija yra vienoda. Visi yra skirtingi, taigi esant toms pačioms, sudėtingoms žiemiškoms eismo sąlygoms, kiekvieno vairuotojo saugus greitis bus labai individualus.
Taip pat labai svarbus aspektas ir automobilio paruošimas, nes ir nuo to priklauso saugaus greičio pasirinkimas. Visų pirma tai padangų būklė, automobilio techninis stovis, elektroninių stabilumo sistemų buvimas ir nebuvimas“, – apie saugų greitį žiemos metu kalbėjo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova. Kelio dangos žiemos metu
Žiemos metu gana dažnai galima pakliūti į klastingus žiemiškus spąstus, kuomet nepavojingas kelias, gali kardinaliai pasikeisti ir tik pasirinktas saugus greitis gali leisti išvengti nelaimės.
– Vadinamasis „juodasis ledas“, kuris yra nematomas ir atrodo, kaip šlapias asfaltas. Tokios pavojingos vietos susidaro ant tiltų bei viadukų, todėl esant minusinei temperatūrai vairuotojai turi būti itin budrūs.
– Lijundros metu, ar naktį staigiai pašalus, kelias pasidengia plikledžiu ir ne retai ten gali tekti judėti daug mažesniu greičiu nei leistinu. Kartais nutinka ir taip, kad judėjimo greitis gali prilygti vėžlio greičiui.
– Stiprus snygis taip pat pakeičia saugaus greičio sąvoką. Stipriai iš dangaus krentant snaigėms, kelias akimirksniu pasidengia sniegu, o matomumas tamsiu paros metu, kuomet į akis lekia žibintų apšviestos snaigės, gerokai suprastėja. Važiuojant tokiu oru neretai tampa sunku orientuotis kelyje, jausti jo ribas.
– Šlapias sniegas, vadinama „pliurza“. Tokiomis sąlygomis ne tik sunku nulaikyti automobilį ant kelio, kuomet padangos bando kovoti su didžiule šlapio sniego mase, bet itin sunku atlikti ir lėtesnės transporto priemonės lenkimus. Kartais tikrai verta akimirką pagalvoti, ir atsisakyti lenkimo manevro.
– Apsnigtas ar pripustytas kelias vairuotojams taip pat sukelia iššūkių. Po sniegu neretai gali būti ledas, o važiuojant užpustytais kelio ruožais ir įveikiant aukštesnes pusnis, automobilį gali pradėti tempti į kelkraščio pusę.
– Puikios būklės tiesus kelias už kelių šimtų metrų gali tapti labai slidžiu, pavyzdžiui, posūkyje. Todėl per greitai važiuojantis automobilis gali imti slysti ir tapti nevaldomu.
„Gyvenantys už miesto tikriausiai žino, kad čia temperatūra būna vienu ar dvejais laipsniais žemesnė, nei mieste. Taip pat eismas nėra toks intensyvus. Taigi asfaltas vietomis gali būti slidus, o ypatingai ten, kur yra miškas, kur yra vėsiausia ar drėgniausia vieta. Laikantis drėgmei, po šaltos nakties, ji pavirsta plikledžiu, todėl važiuojant tokiais kelio ruožais reikia neskubėti“, – apie plikledžiui susidaryti palankias vietas kalbėjo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Žiemos metu vairuotojai kasdien gali susidurti vis su kitomis eismo sąlygomis, todėl tikrai neverta ieškoti tos maksimalios greičio ir padangų sukibimo ribos – geriau važiuoti lėčiau, bet saugiau.
Tiek mieste, tiek užmiestyje reikia vadovautis ne leistiną greitį nurodančiais kelio ženklais, o savo galva. Jeigu kelio ženklas rodo 110 km/h, 90 km/h ar 50 km/h leistiną maksimalų greitį, tikrai neverta stengtis jo pasiekti, jeigu tai trukdo žiemiškai sunkios eismo sąlygos.
Šaltinis: lrytas.lt
