Please reload

Kitos naujienos

Kodėl kyla avarijos: vairuotojai nepaiso kitų, nemato ženklų, pliurpia telefonu ir lekia

2019/08/07

Dažnai į Kelių eismo taisyklių pažeidimus (KET) numojama ranka nė nesusimąstant, kad tai gali tapti eismo įvykio priežastimis. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai pabrėžė, kad jau vien dviejų eismo taisyklių grupių nepaisymo įvyksta daugiau nei 40 proc. eismo įvykių.
 

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič įvardijo net penkias KET pažeidimų grupes, dėl kurių dažnai įvyksta eismo įvykiai ir nukenčia žmonės. Dėl ko avarijos įvyksta dažniausiai, pareigūnė tiksliai įvardyti negalėjo, mat neretai eismo įvykius lemia kelios priežastys. Visgi pašnekovė teigė, jog vienais atvejais sukeliamos avarijos, kuriose žmonės sužalojami, o dėl kitų pažeidimų – žmonės žūsta.

 

Važiuoja per greitai

 

M. Kazanovič aiškino, kad šiemet daugiausiai avarijų nutiko dėl saugaus greičio nepasirinkimo, leistino greičio viršijimo, netinkamo manevravimo, važiavimo pirmenybės taisyklių nesilaikymo bei priešpriešinių susidūrimų. Dėl to buvo fiksuoti ir nuvažiavimai nuo kelio bei transporto priemonių virtimai.

 

Anot specialistės, lietuviai vis dar neatsikrato įpročio viršyti greitį, o būtent šis veiksnys lemia net 20 proc. visų eismo įvykių. Pareigūnė aiškino, jog greičio kontrolė yra viena iš prioritetinių krypčių, todėl „kelių erelius“ siekia sudrausminti ne tik keliuose patruliuojantys pareigūnai, tačiau nubausti tokius pažeidėjus padeda ir stacionarūs bei sektoriniai greičio matuokliai.

 

Nepraleidžia turinčių pirmumą

 

Greitis lemia ir kitus vairuotojų daromus pažeidimus, pavyzdžiui, važiavimo pirmenybės nepaisymą, netaisyklingą važiavimą per sankryžas, lenkimą draudžiamose vietose bei išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, kai yra ribotas matomumas.

 

Pareigūnė aiškino, kad tokios klaidos dažnai fiksuojamos tada, kai vairuotojai sukdami į kairę nepraleidžia važiuojančių tiesiai, taip pat tokiais atvejais, kai išsukdami iš šalutinio kelio, vairuotojai nesuteikia pirmenybės važiuojantiems pagrindiniu kelių ir pan.

 

„Daugiausia žmonių žūsta dėl nepasirinkto saugaus greičio, tačiau dažniausiai žmonės sužalojami dėl netinkamo manevravimo ir pirmenybių taisyklių nesilaikymo“, – sakė M. Kazanovič.

 

Vairuotojai pamiršta pareigas pėstiesiems

 

M. Kazanovič atkreipė dėmesį, jog pėsčiųjų daromų pažeidimų sumažėjo daugiau nei trečdaliu, tačiau vairuotojų pagarba pėstiesiems nedidėja. Tad net 13 proc. eismo įvykių įvyksta tada, kai vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų per perėjas ar kitaip nesilaiko jiems numatytų pareigų prieš pažeidžiamiausias eismo dalyvių grupes.

 

Pareigūnė pabrėžė, jos prie pažeidžiamiausių eismo dalyvių priskiriami ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai, paspirtukininkai ir vadeliotojai. Tiesa, taip pat tikrinama ir kaip šios eismo dalyvių grupės laikosi jiems numatytų pareigų ir KET.

 

„Tokia kontrolė yra skirta ne tik sudrausminti kažkurią eismo dalyvių grupę, ją vykdant siekiama užtikrinti visų kategorijų eismo dalyvių pareigų laikymąsi vieni kitiems“, – sakė pareigūnė.

 

Užsiima pašaline veikla ir nesilaiko atstumo

 

Vairuotojų naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir veikla nesusijusi su vairavimu – išsiblaškymas, nedėmesingumas taip pat daro įtaką eismo saugumui bei tampa avarijų priežastimis. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis – 11 proc. – eismo įvykių įvyksta tada, kai nėra laikomasi saugaus atstumo ir atsitrenkiama į priekyje stabdantį automobilį. Dėl to neretai būna sužalojami žmonės.

 

„Žmonės tokių įvykių metu dažniausiai nukenčia dėl to, kad smūgis būna labai didelis dėl pasirinkto per didelio greičio. Tačiau apskritai tokie įvykiai įvyksta nepastebėjus ir tinkamai nesureagavus į situaciją. Viso to priežastis – išsiblaškymas ar užsiėmimas pašaline, su vairavimu nesusijusia, veikla“, – aiškino M. Kazanovič.

 

Nesirūpina savo saugumu

 

M. Kazanovič akcentavo, kad taip pat svarbu paminėti, jog tokių įvykių metu žmonės dažnai nukenčia ir dėl to, kad nenaudoja saugos priemonių. Pareigūnė aiškino, kad nors saugos diržo nesegėjimas savaime nesukels eismo įvykio, tačiau jo metu, būtent šio veiksnio nebuvimas, pasunkins avarijos pasekmes.

 

„Saugos diržą segintis žmogus eismo įvykio metu sužalojimų gali išvengti, ir atvirkščiai – tikimybė, kad diržo nesegintis vairuotojas ar keleivis bus sužeistas, labai padidėja. Lygiai taip pat yra ir su vaikais – specialioje vaikiškoje kėdutėje sėdintis vaikas gali likti nesužalotas, tačiau kėdutėje nepritvirtintas vaikas, tikėtina, sužalojimų neišvengs“, – pabrėžė pareigūnė.

 

Nepaiso kelio ženklų ir ženklinimo

 

M. Kazanovič aiškino, jog 7 proc. eismo įvykių įvyksta ir dėl kelio ženklų ir ženklinimo nepaisymo.

 

Vairuotojai nevengia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą kirsdami ištisinę liniją ar atlikdami manevrą ten, kur pagrindinis kelias ribojasi su šalutiniu. Pareigūnė atkreipė dėmesį, jog lenkimo taisyklių pažeidimai ir priešpriešiniai susidūrimai, taip pat tampa itin skaudžių eismo nelaimių priežastimis.

 

Vairuoja ir važiuoja išsiblaškę

 

M. Kazanovič taip pat minėjo, kad net 5 proc. visų įvykių, kai eisme nukenčia žmonės, įvyksta maršrutiniame transporte. Anot jos, tokią statistiką lemia tai, kad važiuodami viešajame transporte, keleiviai nesilaiko saugumo reikalavimų – nesilaiko už turėklų, todėl autobusui stojant jie nukrenta ir susižaloja.

 

Pareigūnė aiškino, jog pagrindinės vairuotojų daromos klaidos yra neatidumas, išsiblaškymas ir neatsakingumas. Tarp dažniausiai eismo įvykius sukeliančių vairuotojų specialistė pastebi jaunus ir pradedančiuosius vairuotojus – jų neatsakingas įvažiavimas į sankryžas, įvažiavimas iš šalutinio į pagrindinį kelią, darosi epidemiškai pavojingas. Anot M. Kazanovič, jauni vairuotojai dažnai neįvertina nei greičio, nei atstumo, nei pavojaus – važiuoja išsiblaškę, nepastebi ženklų.

 

„Vairuotojai dažnai važiuoja išsiblaškę ir nekreipia dėmesio į kitus eismo dalyvius, o toks savanaudiškas vairavimas ir lemia didelę dalį eismo įvykių. Vairuotojai pamiršta, kad vairavimas yra atsakinga veikla, kuri reikalauja dėmesio, todėl visas dėmesys ir turi būti nukreiptas būtent į vairavimą ir manevrų atlikimą“, – sakė pareigūnė.


Dažniausios eismo įvykių priežastys:

  • Pirmenybės taisyklių nesilaikymas ir netinkamas važiavimas per sankryžas – 22 proc. eismo įvykių;

  • Nepasirinktas saugus greitis ir leistino greičio viršijimas – 20 proc. eismo įvykių;

  • Vairuotojų pareigų pėstiesiems nesilaikymas – 13 proc. eismo įvykių;

  • Saugaus atstumo nesilaikymas ir atsitrenkimas į priekyje važiuojančią transporto priemonę – 11 proc. eismo įvykių;

  • Lenkimo taisyklių pažeidimai ir priešpriešiniai susidūrimai – 7 proc. eismo įvykių;

  • Pėsčiųjų KET pažeidimai – 5 proc. eismo įvykių;

  • Dviratininkų KET pažeidimai – 5 proc. eismo įvykių;

  • Saugumo reikalavimų nesilaikymas važiuojant viešajame transporte – 5 proc. eismo įvykių. Kiti pažeidimai dėl kurių įvyksta eismo įvykiai – 12 proc.

* *Eismo įvykiai automobilių stovėjimo aikštelėse, kai sužalojami žmonės bei eismo įvykiai, kuriuos nulėmė daugiau veiksnių.

 

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

 

Šaltinis: Delfi.lt
 

Dalintis
Please reload

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

  • Facebook - White Circle