Please reload

Kitos naujienos

Kiek Lietuvos vairuotojų neviršija greičio ir kuo leistinas greitis skiriasi nuo saugaus?

2019/07/18

 

Kaip rodo kelių pastarųjų metų Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos policijos pateikiama statistika, eismo įvykių skaičius nekinta arba nežymiai didėja. Daugėja ir sužeistųjų. Tačiau diegiant eismo saugos sistemas keliuose ir tobulėjant automobilių saugos sistemoms žuvusiųjų skaičius mažėja.

Tikėtina, kad tokių rezultatų pavyko pasiekti ir dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos diegiamų priemonių – tiek inžinerinių saugaus eismo, tiek ir eismo kontrolės sistemų (arba įrenginių). Bet būkime atviri: avaringumas juk priklauso ne tik nuo ministerijų ar automobilių gamintojų, bet ir nuo vairuotojo. Nuo jo mąstysenos ir elgesio. Ir pasirinkto važiavimo greičio.

 

90, 65, 50 km/val.: ką reiškia toks greitis

 

Turbūt ne kartą esate skaitę, kas dažniausiai būna atsakingas už aviakatastrofas. Tikrai ne lėktuvo inžinieriai ar trenkęs žaibas. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, analizuodamas nelaimių priežastis, dažniausiai pagrindiniu veiksniu įvardija žmogų. Tą patį, komentuodama eismo įvykių priežastis, gali pasakyti ir VGTU doc. Vilma Jasiūnienė:

 

„Tiek eismo įvykių statistika, tiek įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo tą patį – dauguma eismo įvykių įvyksta dėl eismo dalyvio, t. y. žmogiškojo faktoriaus, priimtų sprendimų. Todėl vairuotojus būtina šviesti, kad jie galėtų deramai įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį.“

 

Pasak VGTU Kelių tyrimo instituto docentės dr. Vilmos Jasiūnienės, transporto priemonės važiavimo greitis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis eismo įvykių riziką ir turintis ypač didelę įtaką eismo įvykio pasekmėms. Eismo įvykių statistikos analizė rodo, kad 1 iš 3 mirtinų eismo įvykių įvyksta dėl per didelio važiavimo greičio. Europos Komisijos duomenimis, 40‒60 proc. vairuotojų važiuoja greičiau negu yra leistina, o 10‒20 proc. iš jų važiavimo greitį viršija daugiau nei 10 km/val.

 

Retas kuris iš mūsų žino, kad transporto priemonių, važiuojančių 90 km/val. greičiu, susidūrimo atveju, transporto priemonės vairuotojas ir keleiviai patirtų smūgį atitinkantį kritimą iš 10-o pastato aukšto. O transporto priemonės, važiuojančios 50 km/val. greičiu, susidūrimo su žmogumi atveju 5 iš 10 pėsčiųjų liktų gyvi, 65 km/val. atveju – tik 1 iš 10!
 

Ar būtina matuoti vairuotojų greitį?

 

Įvertinant tai, kad net 90 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, be švietėjiškos veiklos, labai svarbi eismo dalyvių kontrolė. Ji bus veiksminga tik tada, kai eismo dalyviai teisingai supras jos poreikį. Atsižvelgiant į tai, greičio kontrolės vietos parenkamos eismo saugos požiūriu pavojingose kelio ar gatvės ruožuose
 

Automatizuota važiavimo greičio kontrolė Lietuvoje pradėta diegti 2008 m., iš pradžių įrengti momentiniai važiavimo greičio matuokliai. Iki 2019 m. vasario 11 d. veikė 139 tokie įrenginiai. Tačiau pernai 25-uose ruožuose pradėjo veikti vidutinio važiavimo greičio kontrolės sistemos, matuojančios vidutinį transporto priemonės greitį tam tikroje kelio atkarpoje. Daugiausia jų – apie Panevėžį, Marijampolę, Prienus, Vilnių. Planuojama, kad šiemet tokių matuoklių skaičius gerokai padaugės – vidutinis greitis bus matuojamas dar 50-tyje zonų. Pirmą kartą vidutinis greitis bus matuojamas ir automagistralėje Vilnius–Panevėžys, o matavimo zona kai kuriuose ruožuose pailgės net iki 18–20 km.

Užsienio šalyse atliktos tokios sistemos efektyvumo analizės duomenimis, vidutinio greičio kontrolės sistemos taikymas duoda itin gerus rezultatus. Italijos mokslininkų (Lahrmann ir kt. 2016) atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis važiavimo greitis kelių ruožuose, kuriuose įrengta vidutinio važiavimo greičio matavimo sistema, sumažėjo 15 proc., sužeistųjų skaičius – 27 proc., o žuvusiųjų – net 51 proc.

 

Norvegijos mokslininkas Høye (2015) atlikęs tyrimus nustatė, kad Norvegijos kelių ruožuose, kuriuose yra įrengta minėta sistema, eismo įvykių, kuriuose žuvo ir (ar) buvo sužeistas žmogus sumažėjo 12 proc., o žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų – 49 proc. Pažymėtina tai, kad abiejose šalyse gauti labai panašūs rezultatai.

Lietuvoje vidutinio važiavimo greičio kontrolės sistema iki paleidžiant ją pilnu funkcionalumu veikė bandomuoju režimu, t. y. važiavimo greitis buvo matuojamas, tačiau vairuotojai žinojo, kad už leistino važiavimo nesilaikymą tuose ruožuose jie nebus baudžiami. Lyginant bandomąjį laikotarpį su oficialiu sistemos veikimo laiku leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų tuose kelio ruožuose buvo nustatyta apie 60 proc. mažiau.

 

Kiek vairuotojų greitį viršija nuolat ir kodėl taip elgiasi?

 

VGTU Kelių tyrimo institutas 2015 m. atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti eismo dalyvių (eismo dalyviai esame visi) nuomonę apie važiavimo greitį ir važiavimo greičio valdymo priemones. Tyrimų rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) tyrimo dalyvių mano, jog dažniausiai Lietuvos keliuose pasitaikantis pažeidimas yra leistino važiavimo greičio viršijimas.


Apklausus tik transporto priemonių vairuotojus, 36 proc. jų atsakė, kad leistiną važiavimo greitį viršija nuolat arba dažnai. Ir tik 9 proc. vairuotojų, teigia, kad niekada neviršija leistino važiavimo greičio. Pažymėtina tai, kad 62 proc. nuolat ir 53 proc. dažnai greitį viršijančių vairuotojų, leistiną važiavimo greitį viršija 11–20 km/val.

 

2015 m. apklausa parodė, kad 24 proc. vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį, nes, pasak respondentų, nustatyto greičio viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia tik įspėjimą. 21 proc. nepastebi, kad viršija leistiną greitį, 17 proc. mano, kad leistinas važiavimo greitis yra nepagrįstas, 15 proc. skuba.

Vairuotojų verdiktas: greičio matuoklius vertina teigiamai

 

Didžioji dalis (78 proc.) apklaustųjų mano, kad Lietuvos automobilių keliuose reikalinga automatizuota važiavimo greičio kontrolės sistema, 10 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi. Net 80 proc. respondentų, pritariančių automatizuotai greičio kontrolės sistemai, pritaria vidutinio važiavimo greičio kontrolės sistemos diegimui Lietuvos automobilių keliuose.

 

Apklausa parodė eismo dalyvių požiūrį į leistino greičio viršijimo problemą dviem skirtingais aspektais. Nors didelė vairuotojų dalis pripažįsta, kad pažeidžia šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą, tačiau pritaria priemonėms, skirtoms pažaboti šį pažeidimą. Tai rodo didėjantį žmonių sąmoningumą, kuomet kalbama bendrai apie eismo saugą. Tačiau vairuotojai pripažįsta, kad patiems nuolatos vadovautis Kelių eismo taisyklių reikalavimais būtinos tiek inžinerinės saugaus eismo, tiek kontrolės priemonės.

Maksimalus leistinas greitis ne visuomet yra saugus

 

Kelių eismo taisyklės reglamentuoja leistiną važiavimo greitį. Kaip parodė tyrimas, jo laikosi tik 9 proc. vairuotojų. Tačiau leistinas važiavimo greitis ir saugus važiavimo greitis ne visuomet yra vienas ir tas pats.

 

„Saugus važiavimo greitis yra gana abstrakti sąvoka, ir kiekvienam vairuotojui saugaus greičio riba yra skirtinga, – sako doc. Vilma Jasiūnienė. – Be abejo, šaltuoju sezono metu saugaus greičio pasirinkimas yra aktualesnis, nes saugą lemia daugiau išorinių veiksnių: sniegas, ledas, ilgesnis tamsus paros metas, prastesnis matomumas ir pan.

 

Tačiau ir vasaros metu taip pat būtina vertinti eismo sąlygas. Lietus, „prakaituojantys“ keliai (t. y. kuomet dėl aukštos oro temperatūros, asfaltuotuose kelių ruožuose gali atsirasti juodos minkštos dėmės – išplaukiantis bitumas) yra veiksniai, dėl kurių ilgėja transporto priemonių stabdymo kelias, mažėja rato sukibimas su danga ir pan. Ir šie aukščiau išvardinti veiksniai yra svarbūs kalbant tik apie kelio infrastruktūrą, nevertinant transporto priemonės padangų kokybės ar vairuotojo patirties ir pan.“.

 

Šaltinis: 15min.lt 

 

Dalintis
Please reload

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

  • Facebook - White Circle