Kelios gudrybės, kaip saugiai važiuoti dviračiu bet kokiu paviršiumi

Važiuojant šlapiu paviršiumi stabdykite tiek priekiniais, tiek galiniais stabdžiais

Lietingos vasaros Lietuvoje – tikrai ne naujiena. „Velomaratono“ oro taip pat pasirinkti negalima, bet, tinkamai pasiruošę, be vargo įveiksite trasą net ir lyjant lietui.

Šlapias paviršius yra vienas iš pavojingiausių, ypač jei tai lygi danga, pavyzdžiui, asfaltas arba šaligatvio ir grindinio plytelės. Todėl važiuodami tokiu keliu būkite ypač atsargūs, nes kelio danga tampa slidi, o jūsų stabdymo kelias pailgėja. Todėl čia praverčia greita reakcija ir tinkami stabdymo įgūdžiai.

Važiuojant tokiu paviršiumi reikėtų vengti su dviračiu „užlipti“ ant kelio juostų ar kitokio ženklinimo bei šulinių dangčių, nes jų paviršius nuo drėgmės tampa ypač slidus. Jei šių objektų išvengti nepavyksta, tuomet stenkitės nedaryti staigių judesių ir važiuokite kaip įmanoma lėčiau.

Geriausias būdas stabdyti ant šlapio paviršiaus – naudoti tiek priekinius, tiek galinius dviračio stabdžius, o kelyje laikytis arčiau važiuojamosios dalies vidurio, taip sumažinant tikimybę užvažiuoti ant lietaus nuplauto žvyro ar kitų šiukšlių, kurios gali tapti slydimo priežastimi

Grindinio plytelėmis efektyviau važiuoti aukštesne pavara

Važiuojant „Velomaratone“, šaligatvio ir grindinio plytelės yra pagrindinė trasos danga. Ja važiuoti nėra sudėtinga, tačiau norint dar geresnio sukibimo su paviršiumi, geriausia rinktis aukštesnę pavarą. Tada tolygiai pasiskirsto kūno svoris ir išlaikomas stabilumas važiuojant. Jei distancija ilga, šis patarimas gali pareikalauti nemažai jėgų, tad pradžiai, norint pataupyti jėgas, galite važiuoti ir nusistatę žemesnes pavaras. Tiesa, reguliuojantis pavaras rekomenduotina nepersistengti ir prieš tai pabandyti, kurios iš jų geriausiai atitinka jūsų fizines galimybes bei padeda atstumą įveikti efektyviau.

Žvyro danga – pavojus svajotojams

„Velomaratono“ trasoje kelių, padengtų žvyru, nepasitaikys, tačiau važiuojant užmiestyje jų tikrai neišvengsite. Toks paviršius yra itin nestabilus, jis reikalauja nemažai įgūdžių ir jėgų kontroliuojant dviratį. Jeigu tik įmanoma, važiuojant žvyru, reikėtų rinktis tą kelio dalį, kuri jau yra suvažinėta ir yra ne tokia minkšta, arba lietaus išplautą griovelį (ypač leidžiantis nuo kalno), kad neprarastumėte kontrolės užvažiavę ant stambesnio žvyro akmenuko.

Tokiame kelio ruože jums nereiktų užsisvajoti, nes praradę koncentraciją galite nugriūti. Geriausia visuomet tvirtai laikyti vairą ir būti pasiruošus, kad priekinė dviračio padanga gali netikėtai kryptelti į šoną. Esant tokiai situacijai turėtumėte pamažu dviratį atstatyti į reikiamą poziciją ir nenustoti judėti.

Jeigu žvyras yra akmenuotas ir sunku išlaikyti stabilumą, pasinaudokite gudrybe, padidinančia sukibimą su paviršiumi – išleiskite šiek tiek oro iš padangų, kad jos taptų plokštesnės. Žinoma, tai darykite tik tokiu atveju, kai esate pasiruošę jas ir vėl pripūsti.

Saugiau važiuoti drėgnu smėliu

Sausas smėlis būna itin klampus ir reikalauja daug pastangų norint jį įveikti dviračiu, todėl, jei tik įmanoma, geriausia rinktis drėgnesnį smėlį ir važiuoti arčiau jūros arba po lietaus. Taip ilgesnius atstumus įveikti bus paprasčiau.

Važiuojant smėlėtu paviršiumi, tai geriausia daryti dviračiu kuo platesnėmis padangomis. Su tokiomis padangomis dviratis turės geresnį sukibimą su keliu, mažesnė tikimybė, kad įklimpsite ar apskritai sustosite. Be to, šiai dangai geriausia pasirinkti vidutinį greitį, ypač važiuojant su siauresnėmis padangomis. Didelis greitis trukdo geram ratų sukibimui su smėliu ir tampa sunku kontroliuoti dviračio stabilumą bei kryptį.

Šlapia žolė reikalauja atsargumo, o sausa – pritaikytų dviračio padangų

Važinėjant dviračiu, ypač gamtoje, važiuoti per žolę greičiausiai teks ne kartą. Žole gali tekti važiuoti ir vengiant žvyro šalikelėje, kai norisi važiuoti stabiliau, ir bandant aplenkti kitus eismo dalyvius, tad dalinamės keletu rekomendacijų važiuojant tiek sausa, tiek šlapia žole.

Važiuojant sausa žole geriausia rinktis lygesnes padangas, kad sukibimas nebūtų per didelis ir važiavimas dviračiu nesulėtėtų. Jei žolė gana aukšta, galima kurį laiką važiuoti atsistojus ir nepamiršti prisėsti jei priekyje matote nelygų paviršių.

Tuo tarpu važiuojant šlapia žole, patartina daugiau sėdėti ir naudotis žemesnėmis pavaromis, norint išvengti ratų prasisukimo. Taip pat reikėtų atsargiau sukti bei švelniau lenktis, kad pakitęs svorio pasiskirstymas nebūtų staigus. Važiuojant šlapia žole reiktų neskubėti ir kuo atidžiau stebėti kelią, stengiantis pamatyti susidariusias balas ir nepaslysti.

Per ledą – su didesne jėga

Žiemą dviratis tikrai nėra pagrindinė transporto priemonė, nes tik retas kuris išdrįsta važiuoti slidžiu paviršiumi. Nepaisant to, važiuoti per ledą gali tekti ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais, kai kelius padengia plikledis ar šalna. Todėl svarbu pasiruošti visoms įmanomoms sąlygoms, kad jokios gamtos išdaigos jūsų nenustebintų.

Kadangi slidus paviršius reikalauja atidumo, vairą geriausia laikyti tvirtai, o stabdžius naudoti tada, kai jų labiausiai reikia. Pradėjus slysti, stenkitės išlaikyti pusiausvyrą ir staigiai nestabdyti. Slidžiose atkarpose geriausia minti atsistojus.

Taip pat svarbu pasirūpinti tokiomis padangomis, kurios gerai sukimba su slidžiu paviršiumi. Jei kelias apledėjo netikėtai ir tam nespėjote pasiruošti, geriausia iš padangų išleisti šiek tiek oro ir slidžiausiose vietose minant pedalus naudoti daug jėgos. Taip išvengsite staigaus slydimo ir būsite pasiruošę judėti tolyn.

Šaltinis: tinkaraštis.gf.lt