Kitos naujienos

Saugos diržai - pagrindinė automobilių saugos priemonė

Kiekviename šiuolaikiškame automobilyje yra įtaisyti saugos diržai. Ir tai, kaip akcentuoja visi automobilių gamintojai, yra pagrindinė saugos priemonė, o įvairios elektroninės sistemos, oro pagalvės ir kitokios naujovės yra tik priedas prie saugos diržų.

Saugos diržams – daugiau nei šimtas metų

Dažnai manoma, kad saugos diržai yra pastarųjų dešimtmečių išradimas, tačiau saugos diržų istorija kur kas ilgesnė. Pirmą kartą saugos diržai buvo panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke, o patentuoti 1907 m. Tačiau iki šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios jie dažniausiai buvo naudojami aviacijoje. „Y“ raidės formos trijuose taškuose tvirtinami diržai automobiliuose atsirado tik 1959 m. Nuo 1967 m. saugos diržai buvo pradėti montuoti ir užpakalinėse automobilių sėdynėse. Iš pradžių saugos diržai buvo priimti be entuziazmo, naujovei buvo priešinamasi, net šaipomasi. Tačiau kalbos ir patyčios nurimo, 1967 m. paskelbus Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkst. avarijų ataskaitą, jog saugos diržai 50 – 60 proc. sumažino traumų galimybę. Šiuo metu saugos diržus užsisegti yra privaloma beveik visose pasaulio valstybėse.

Saugos diržus privalo užsisegti ir vairuotojas, ir keleiviai

Pagal Kelių eismo taisykles, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Neprisisegti saugos diržo galima tik išimtinais atvejais: gyvenvietėse vairuotojui važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse ir asmenims, kuriems dėl rimtų medicininių priežasčių išduotas specialus pažymėjimas, leidžiantis to nedaryti. Visais kitais atvejais vairuotojai ir keleiviai šią saugos priemonę naudoti privalo. Nepaklusus KET reikalavimams, vairuotojui ir keleiviams gresia 28 – 57 eurų bauda, o pakartotinai padarius šį pažeidimą, bauda siekia iki 86 eurų.

Įpročius keisti sunku, bet būtina

Nors visi supranta, kad saugos diržai automobilyje įrengti ne veltui, žino, kad diržą prisisegti trunka maždaug tris sekundes, tačiau vis dar atsiranda nepaklūstančių šiam reikalavimui. Dažniausiai apie tai pamiršta ant galinės sėdynės įsitaisę keliautojai. – Saugumas turėtų būti kiekvieno iš mūsų svarbiausias prioritetas, tačiau ne visiems pavyksta greitai ir neskausmingai pakeisti suformuotus blogus įpročius, – sako VĮ „Kauno regiono keliai“ saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinierius Linartas Kiškis. Tai atskleidė šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais Kelių ir transporto tyrimo instituto atliktas eismo dalyvių elgsenos tyrimas, kurio metu buvo stebima, kaip žmonės naudoja automobilių saugos diržus. Buvo užfiksuota maždaug 12 tūkst. eismo dalyvių, stebėtų miestų gatvėse ir įvairiuose užmiesčio keliuose. Tyrimo metu nustatyta, kad sėdėdami automobilio priekyje saugos diržus segi 97 procentai eismo dalyvių, o įsitaisę gale – tik 30 procentų. Šie rezultatai mažai skiriasi nuo 2014 m. atlikto tyrimo. Teigiamus įpročius – važiuoti tik prisisegus saugos diržus – reikia ugdyti nuo mažumės. Tam padeda ne tik aiškinimas vaikui, kodėl reikia segtis saugos diržą, neblaškyti vairuotojo, bet ir teigiamas savo pavyzdys. Reikia nepamiršti ir tinkamai pritvirtinti vaiko saugos kėdutę, nes tai lemia 50 proc. vaiko saugumo. Kai diržai paliekami palaidi, avarijos metu kėdutė su vaiku gali nulėkti į priekį.

Gali sužaloti ir kitus

Specialistų teigimu, avarijos metu visi keleiviai turi panašią tikimybę susižaloti ar žūti. Priekyje sėdinčius šiek tiek apsaugotų oro pagalvė, o sėdintys gale neturi jokios kitos apsisaugojimo priemonės ir gali ne tik susižaloti patys, bet ir sužeisti kitus. Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, gale sėdintys ir neprisisegę keleiviai automobilio važiavimo greičiu trenkiasi į priekyje sėdinčiuosius, o automobiliui verčiantis, neprisisegęs žmogus blaškomas po visą automobilį ir gali nukentėti kiti automobilio keleiviai, net ir prisisegę saugos diržus. Jeigu priekyje sėdintys yra prisisegę saugos diržus, o automobilyje yra oro pagalvės, tai, įvykus nedidelei avarijai, jie tik nusibrozdins. Jeigu automobilio gale sėdės neprisisegęs žmogus, jis net ir nuo nedidelio smūgio atskris į priekį ir gali sužaloti, o dažnu atveju – užmušti sėdinčius priekyje. Įsivaizduokite – 40 km/val. greičiu atsitrenkiate į kliūtį ir saugos diržas jus sulaiko, o oro pagalvės suminkština smūgį. Tačiau iš automobilio galo tuo pačiu 40 km/val. greičiu į jus atlekia 80 kg sveriantis „mėsos kalnas“. Jeigu nenorite to patirti, paraginkite gale sėdintį žmogų prisisegti. – Žmonės linkę galvoti, kad jiems nieko blogo nenutiks, bet jei nutinka, dažniausiai jau būna per vėlu kažką keisti, – pastebėjo L.Kiškis. Jis primena, kad vairuotojas turi jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už keleivius, todėl keleiviams priminti, kad būtina užsisegti saugos diržą, yra jo pareiga. Laima Duoblienė

Šaltinis: gyvenimas.eu

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

118730046_3247578055320915_3053985145348
  • Facebook - White Circle