Sostinėje veikiančios „žaliosios bangos“ – kur vairuotojams jų ieškoti ir kada jos efektyvios
Eismo spūstys sostinėje – sena problema, su kuria susiduriama kone kasdien. Dėl begalinių valandų kelyje pražilti galintys vairuotojai kaltina sostinės valdžią, kad ši nesugeba normalizuoti eismo srautų.
Kovojant su spūstimis nepadeda nei atnaujinamas viešojo transporto parkas, nei oranžiniai dviračiai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį ir į pačių vairuotojų elgesį prie automobilio vairo. Anot specialistų, neprotingas važiavimas taip pat lemia spūsčių formavimąsi.
Specialiai sureguliuoti šviesoforai
Jau ne vienerius metus sostinėje veikia vadinamos „žaliosios bangos“. Tai yra sankryžų darbo režimų (signalinių programų) koordinavimas, kai tam tikroje gatvės ar gatvių atkarpoje signalinės programos koordinuojamos taip, kad transporto srautų pralaidumas pasirinkta kryptimi būtų didžiausias. Taigi ši sistema veikia taip, kad važiuojant rekomenduojamu greičiu „žaliosios bangos“ atkarpa pravažiuojama be sustojimų.
Tiesa, „žaliosios bangos“ veikia ne visose gatvėse – jų poreikis įprastai yra nustatomas remiantis transporto judėjimu gatvėmis, kurį fiksuoja specialūs jutikliai.
„Kiekvienos „žaliosios bangos“ poreikis nustatomas remiantis transporto srautų duomenimis iš transporto srautų jutiklių (detektorių), kuria kryptimi jie yra didžiausi. Sukoordinuojant kelių šalia esančių sankryžų eismo reguliavimo ir valdymo programas į „žaliąją bangą“, pasiekiamas didesnis transporto srauto pralaidumas gatvėje ar atkarpoje. Tokie sankryžų tarpusavio veikimo koordinavimai daugiausiai pasiteisina, kai sankryžos nutolusios viena nuo kitos iki 1 km atstumu“, – pasakojo „Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius.
Reikia laikytis taisyklių
Nors dalyje sostinės gatvių veikia „žaliosios bangos“, jos efektyvios tik tuomet, kai laikomasi tam tikrų taisyklių. Esminis akcentas – „žalioji banga“ koordinuojama pagal gatvėje leidžiamą greitį.
Jeigu vairuotojas konkrečioje gatvėje viršys nustatytą greičio limitą, priartėjus prie sankryžos jam teks spausti stabdžio pedalą, nes dar gali degti raudonas šviesoforo signalas. Tad pasinaudoti „žaliosios bangos“ teikiama nauda įmanoma tuomet, kai laikomasi leistino greičio.
Negana to, vairuotojai piktinasi, kad „žaliųjų bangų“ sostinėje stinga. „Suprantame, kad kiekvienas vairuotojas „žaliąją bangą“ nori matyti savo kelyje, tačiau „žaliosios bangos“ koordinuojamos ta kryptimi, kuria yra didžiausi transporto srautai“, – aiškino A. Apanovičius.
Kadangi rytinio piko metu pagrindiniai transporto srautai yra link miesto centro, dėl to visuose su centrine miesto dalimi siejamuose transporto koridoriuose reguliuojamos sankryžos sukoordinuotos link miesto centro, o vakarinio piko metu nuo centro link miegamųjų rajonų ir priemiesčio. Dienos metu „žalioji banga“ koordinuojama automatiškai, pagal didžiausius transporto srautus transporto koridorių pradžiose.
Dabartinis Vilniaus miesto žalių bangų (transporto koridorių) sąrašas:
Koridorius 1: Tarptautinis Vilniaus oro uostas – Žaliasis tiltas (Dariaus ir Girėno g., Švitrigailos g., V. Kudirkos g., J. Tumo-Vaižganto g., A. Goštauto g., Kauno g., Vytenio g., J. Jasinskio g.)
Koridorius 2: Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. (Kalvarijų g., Kareivių g., Ozo g., Žalgirio g., Konstitucijos pr.)
Koridorius 3: Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (Šeimyniškių g., Rinktinės g., T. Vrublevskio g., Antakalnio g.)
Koridorius 4: J. Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Savanorių pr. – Laisvės pr. žiedo), Žemaitės g., V. Pietario g.
Koridorius 5: Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Mindaugo g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Vilniaus g., Algirdo g., Daukšos g., Geležinkelio g.
Koridorius 6: Kęstučio g., Vytauto g., T. Narbuto g.
Kiti koridoriai:
Laisvės pr. (nuo Justiniškių iki Žemynos g.)
Ukmergės g.
Ateities g.
Justiniškių g.
Savanorių pr. (Žemieji Paneriai)
Kitos mažesnės atkarpos, kurios apjungia 2-3 šviesoforais reguliuojamas sankryžas (Buivydiškių g., Vydūno g., Saulėtekio al. ir pan.).
Šaltinis: alfa.lt
