Ant geležinkelio bėgių žūsta žmonės: iki 2025 m. žada šią problemą išspręsti
Lietuvoje pastebima tragiška tendencija ant geležinkelio bėgių: mobilieji telefonai ir ausinukai šiemet jau pražudė 19 metų jaunuolį Vilniuje ir 13 metų mergaitę Zokniuose. „Lietuvos geležinkeliai“ užsimojo spręsti šią problemą.
Birželio 4–5 dienomis visoje Europos Sąjungoje (ES) ir kitose pasaulio valstybėse prasideda svarbiausia saugumo ant geležinkelio bėgių savaitė. Lietuvoje vyksiančių „Pervažų savaitės“ renginių metu didžiausias dėmesys bus skirtas būtent šiai kartu su ketvirtąja pramonės revoliucija atkeliavusiai problemai.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sakė, kad dažniausiai nelaimes nulemia žmonių budrumo ir atsakingumo stoka.
„Ypač daug kalbame apie eismo saugumą tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Nusimatėme analogo neturinčią investicijų programą. Bus investuojama 10 mln. eurų. Keičiantis žmonių įpročiams, atsiranda naujų rizikų: ausinukai, telefonai. Žmonės turi būti budrūs ir rūpintis tiek savo, tiek kitų gyvybėmis. Švietimas yra labai svarbus“, – sakė jis.
M. Bartuška teigė, kad ES kontekste Lietuva negali pasigirti geriausiais rodikliais, turime kur pasitempti. „Lietuvos geležinkeliai“ sieks, kad iki 2025 m. nebeliktų nelaimių geležinkelio keliuose.
Baudos nepadeda
Šią savaitę 17 judriausių pervažų visoje Lietuvoje bus vykdomi specialūs reidai, kurių metu „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai kartu su policijos bei Lietuvos transporto saugos administracijos atstovais fiksuos gyventojų daromus pažeidimus geležinkelio zonoje, o nenusižengusiems primins apie atsargumo būtinybę.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys taip pat daug dėmesio skiria būtent švietimui.
„Pirmiausia reikia skatinti suvokti, kad žmonės rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Pagrindas – prevencija, kalbėtis su žmonėmis, kurie nuolat susiduria su geležinkeliu. Yra bauda iki 14 eurų, bet baudomis nieko nepasieksime, reikia šnekėtis“, – sakė jis.
Gerins infrastruktūrą
Didžiausia problema iškyla gyventojams, kuriems iki artimiausios pervažos tenka nukeliauti didelius atstumus. Jie yra priversti kirsti bėgius neleistinose vietose.
„Taip neturėtų būti, turi būti infrastruktūriniai sprendimai. Jie, kaip suprantu, bus su laiku. Kad nebūtų žmogui patrauklu kirsti neleidžiamoje vietoje“, – sakė V. Grašys.
M. Bartuška mano, kad perėjų negalima įrengti prie visų gyvenviečių: „Ten, kur pervažų nėra, galima jas įrengti. Miestuose jos yra, bet gal ne tokios artimos. Atsiranda dilema, negali padaryti perėjimų kas 100 metrų.“
Iki 2021 m. planuojama iš esmės atnaujinti 12 judriausių pervažų. Didžioji dalis jų bus įrengta vadinamajame IX koridoriuje (Vilnius–Klaipėda), kurį iki 2022 m. numatoma elektrifikuoti. Per artimiausius metus taip pat bus atnaujintos pervažos Lentvaryje ir Plungėje.
Projektavimo darbams prasidėjus, šių metų rugsėjo mėnesį planuojama paskelbti rangos darbų ir jų darbų paslaugų pirkimus.
Per artimiausius mėnesius taip pat bus imtasi ir geležinkelio zonos ženklinimo sprendimų visose Lietuvos pervažose ir perėjose. Dabartinį ženklinimą planuojama atnaujinti ryškesniais, gyventojų dėmesį atkreipiančiais ženklais ant asfalto, svarstoma apie virtualių sienelių ir garsinių stulpelių įrengimą. Šie sprendimai leistų atkreipti net ir į naršymą telefone įnikusių gyventojų dėmesį.
Šaltinis: alfa.lt
