Please reload

Kitos naujienos

Eksperimentas: kuo gali baigtis saugaus atstumo nesilaikymas?

2018/04/27

 Apgadinti bamperiai, išdaužti žibintai, sutrupintos grotelės, sulankstyti sparnai ir variklio dangtis – tai kaina, kurią tenka sumokėti nesilaikant saugaus atstumo. Gerai, jei susidūrimas įvyksta važiuojant nedideliu greičiu ir nukenčia tik automobiliai bei sunaikinamos kelios nervų ląstelės. Tačiau kartais nesilaikant saugaus atstumo nutinka rimtesni eismo įvykiai, kuriuose sužalojimų patiria ir žmonės.

 

Lietuvoje dažniausiai eismo įvykiai užfiksuojami tuomet, kai nesilaikoma saugaus atstumo. Tokių susidūrimų žalos, anot draudikų, įprastai siekia 200–300, kartais – 400 eurų. Jie pabrėžia, kad pagrindinė tokių įvykių priežastis – neatidumas.

 

„Neretai mes matome, kad žmonės naudojasi mobiliais telefonais, nežiūri į kelią, yra atsipalaidavę kelyje. Tas per didelis atsipalaidavimas ir pakiša koją. Intensyviomis eismo sąlygomis atstumas yra labai nedidelis tarp automobilių. Kadangi vairuotojai neatsargūs, staigaus stabdymo metu automobiliai ir susiduria“, – apie priežastis, kodėl nutinka nedideli eismo įvykiai, pasakoja „If“ draudimo bendrovės, transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.

 

Kalbėdamas apie užsienio valstybes D. Trimonis pastebi, kad ten, kur automobiliai naujesni ir technologiškai pažangesni, eismo įvykių dėl saugaus atstumo nesilaikymo mažiau.

 

„Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, kur automobiliai yra su išmanesnėmis technologijomis, jie „mato“ objektus, kurie yra priekyje, ir praneša vairuotojui, jei jis staiga stoja“, – konstatuoja D. Trimonis.

 

Dažnas nemoka taisyklingai stabdyti

 

„Ecodriving.lt“ vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pastebi, kad nemažai smulkių eismo įvykių būtų galima išvengti, jei būtų taisyklingai stabdoma. Jis iškart kritikuoja „patyrusiais vairavimo ekspertais“ save vadinančius žmones, kurie savo įžvalgomis daro meškos paslaugą.

 

„Mane visada nesmagiai nuteikia straipsniuose ir komentaruose pasirodantys pasisakymai, kuriuose save pristatantys kaip patyrusius vairuotojus klaidingai kitiems, ypač jaunajai kartai, pataria, kad nereikia stabdyti, nes paslys, dar kažkas atsitiks. Nesuprantu šio pasakymo. Priešingai, reikia ne bijoti stabdyti, o bijoti nestabdyti“, – pataria A. Pakėnas.

 

„Ecodriving.lt“ vairavimo mokyklos instruktorius Andrejus Savčenko pritaria savo kolegai ir taip pat dalijasi savo patirtimi, ką pastebi gatvėse.

 

„Važiuojant per miestą pamatai autoįvykį, pasižiūri, kad tris kartus buvo galima sustoti. Vadinasi, mums reikia mokytis stabdyti“, – konstatuoja A. Savčenko.

 

„Ekstremalaus stabdymo nėra reikalaujama vairavimo egzamine, žinoma, vairavimo mokyklos to ir nemoko. Iš tikrųjų, dauguma vairuotojų nemoka stabdyti taip, kaip priklauso. Kai kuriose šalyse vairavimo egzamine yra specialus pratimas – avarinis stabdymas. Tuomet vairavimo mokyklos yra priverstos to mokyti, nes tai yra atskiras mokslas“, – kodėl vairuotojai nemoka tokio, atrodo, paprasto veiksmo, aiškina A. Savčenko.

 

Esant ekstremaliai situacijai stabdymas turi būti stiprus. Dauguma gatvėmis važinėjančių automobilių turi ABS (stabdžių antiblokavimo) sistemą, kuri stabdymo jėgą tarp ratų paskirsto atsižvelgdama į daugelį faktorių, todėl nereikia bijoti stabdžių pedalą minti taip stipriai, kiek tik galite.

 

„Aš visada sakau: kaip už tėvynę. Mes ir pamokose kartojame, kad spaustų stabdžio pedalą taip, lyg jį norėtų nulaužti“, – be didelių išvedžiojimų, kaip reikia stabdyti ektremalioje situacijoje, sako A. Pakėnas.

 

Saugus atstumas – saugumas ir greitis

 

Žinoma, pagrindinė problema, kodėl miestuose dažnai įvyksta nedideli eismo įvykiai – saugaus atstumo nesilaikymas ir per didelis greitis. Automobiliai važiuoja „prilipę“ vienas prie kito, dėl to, priekyje važiuojančiam vairuotojui staigiai stabdant, iš paskos jam važiuojantis ir saugaus atstumo nesilaikantis kolega, tikėtina, kad „pabučiuos“ priešais važiuojantį automobilį. To išvengti labai paprasta. Reikia tik prisiminti Kelių eismo taisykles (KET).

 

„KET labai aiškiai apibrėžia, kad minimalus saugus atstumas yra pusės spidometro parodymas, paverstas metrais, arba dvi sekundės. Tiesą sakant, tie skaičiai yra labai panašūs. Taigi jei mes dabar važiuosime nuo 50 iki 60 kilometrų per valandą greičiu, atstumas turėtų būti tarp 25 ir 30 metrų“, – kaip nustatyti saugų atstumą, primena A. Savčenko.

 

Trisdešimt metrų yra didelis tarpas, todėl natūralu, kad į jį greitai gali prilysti kitų vairuotojų. Tai dar vienas kompleksas, kodėl gatvėje nepavyksta laikytis saugaus atstumo – bijome ir nenorime, kad kiti vairuotojai užimtų mūsų vietą.

 

„Kodėl mes užkišame savo automobilį? Kodėl mes bandome kažką aplenkti, apgauti, užimti kažkieno svetimą vietą? Jei laikytumės reikiamo atstumo, net greitis butų didesnis. Kažkodėl Skandinavijos šalyse vairuotojai nelandžioja. Mūsų elgesys labai panašus ir nevairuojant. Atkreipkite dėmesį, kaip arti vienas kito mes stovime eilėje prie prekystalio parduotuvėje. Dėl to, kad irgi kas nors neįlystų? Bet mes gi neužlendame“, – savo įžvalgomis dalijasi A. Savčenko.

 

Šaltinis: lrt.lt

 

Dalintis
Please reload

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

  • Facebook - White Circle