Kitos naujienos

Kokius pavojus slepia pavasario kelias?


Atšilus orams pakvimpa ne tik žibutėmis, bet ir didesne laisve keliuose, tačiau saugaus eismo ir vairavimo ekspertai pataria iškart neatsipalaiduoti, nes pavojų nestinga ir sausame kelyje.

Grįžta motociklininkai

Atėjęs pavasaris neša žinią ir visų transporto priemonių vairuotojams – netrukus važiuosime greičiau, keliuose nereikės baimintis slidžių kelio ruožų. Motociklininkai džiaugiasi, kad jau dabar gali išvažiuoti į kelius, nes antri metai galioja Kelių eismo taisyklių (KET) punktas, kuriame sakoma, kad jei ant važiuojamosios kelio dalies ar jos pakraščiuose nėra ledo – pirmyn į trasą.

Motociklininkų klubo "Vėjų laumės" prezidentė Liudmila Lapė visiems daugiau nei du ar tris ratus turinčių transporto priemonių vairuotojams primena, kad į kelius po truputį grįžta motociklininkai.

"Toks jau tas mūsų sezonas keliuose – pusę metų jame dalyvauja mažesni eismo dalyviai, o pusę metų – ne. Tad dalis vairuotojų paprasčiausiai atpranta būti budresni keliuose", – sako motociklininkė. Todėl ji neskuba iš karto grūmoti pirštu kiekvienam vairuotojui, nepraleidusiam motociklo ar jo nepastebėjusiam.

"Reikia laiko vieniems prie kitų priprasti", – sako pašnekovė ir pati atkreipia motociklininkų dėmesį, kad pirmą kartą po žiemos išsitraukus motociklą iš garažo nereikia pulti į kelią. "Pirmiausia atgaivinkime savo instinktus – juk ne tik motociklui reikia po žiemos prasimankštinti, bet ir pačiam motociklininkui, ypač tam, kuris ne tik vairuoja motociklą, bet žiemą praleido prie automobilio vairo", – sakė Liudmila.

Ji pataria ir pirmuosius kilometrus bendrojo naudojimo keliais įveikti itin atsargiai, nes po žiemos, kai gatvės buvo barstomos druskos ir smėlio mišiniais, o pavasariniai lietūs jų dar iki galo nenuplovė, ant skiriamųjų juostų, kelkraščiuose susikaupę nemažai smėlio, ant kurio užvažiavus galima prarasti motociklo kontrolę.

"Aš apskritai pirmuosius kelis šimtus kilometrų stengiuosi nuvažiuoti užmiesčio keliais – ten ir eismo intensyvumas mažesnis, o ir jų būklė dažniausiai geresnė nei miesto gatvių", – pasakojo "Vėjo laumių" prezidentė.

Saugus atstumas

Miesto gatvės pavasarį tampa dar pavojingesnės ir dėl to, kad jose atsiranda daug netikėtų kliūčių – duobių, kurių stengiasi išvengti kiekvienas eismo dalyvis – tiek ir motociklininkas, tiek ir automobilio vairuotojas, nes trinktelėjimas į ją mažiausiai gali baigtis išsprūdusiu necenzūriniu žodžiu, o blogiausiu atveju – padangos, ratlankio ar pakabos elementų remontu.

"Tokio klimato zonoje jau gyvename – vasarą termometro stulpeliai gali rodyti ir 30 laipsnių temperatūrą, o žiemą tokį patį skaičių oro temperatūra gali pasiekti ir leisdamasi žemiau nulio, asfaltas į tai reaguoja, tad pavasarinių duobių neišvengsime", – sako ekonomiško ir saugaus vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas.

Vis dėlto, anot jo, kiekvienas galime pasistengti išvengti nemalonumų, kurie gali ištikti įvažiavus į duobę. Pagrindinė taisyklė, kurią jis ragina prisiminti, – saugaus atstumo laikymasis. "Kuo arčiau priešais važiuojančio automobilio privažiuosite, tuo mažiau laiko turėsite išvengti kelyje pasitaikiusios kliūties", – sako pašnekovas.

Be to, jis verčia mintyse susimodeliuoti ir situaciją, kai vairuotojas, pamatęs kliūtį kelyje, nuspręs staiga stabdyti, o to prognozuoti negalime, tuomet saugaus atstumo nesilaikymas gali kainuoti daug daugiau nei padangos remontas ar naujos įsigijimas.

"Eismo aplinkos stebėjimas ir vertinimas, mano manymu, yra pagrindinis kriterijus, kurio turi nepamiršti kiekvienas važiuojantysis kelyje. Kuo daugiau kelio ir aplink jį esančios infrastruktūros mato vairuotojas, tuo geriau, tiksliau ir, svarbiausia, laiku gali į kažkokius netikėtumus kelyje sureaguoti. Veidrodėliai automobilyje juk ir įrengti tam, kad kuo daugiau matytume, o ne žiūrėtume, kaip puikiai atrodome patys", – tvirtina ekspertas.

Ragina neatsipalaiduoti

Dar vienas pavojus, kuris kyla vairuotojams pavasarį, – saugaus greičio pasirinkimas. Taip tvirtina ir kalbintas A.Pakėnas, ir Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius.

Pasak abiejų patyrusių automobilininkų, balandžio 1-oji yra ta riba, kai vairuotojas gali neva oficialiai viską daryti greičiau.

"Daug kas įsitikinęs, kad kelias pavojingas tik žiemą, o šiltuoju metų laiku jis tampa saugesnis. Iš dalies taip ir yra, tačiau žiemą kiekvienas ir važiuojame atsargiau, nes žinome, kad gali pasitaikyti slidžių kelio ruožų, kad atsargiau reikia elgtis posūkyje, nes automobilis gali pradėti slysti, tačiau, vos tik sniegui nutirpus ir keliui nusausėjus, visas šis supratimas dingsta, tad kelias pasidaro lyg ir saugesnis, tačiau ir mes pamirštame atsargumą", – sako J.Dereškevičius.

Tačiau pavojai nedingsta. Kelias vis dar gali būti slidus, nes ten, kur mažiau pašviečia saulė, gali laikytis šaltukas, o sniego tirpsmo vanduo nutekėjęs ant kelio sušalti, tuomet, kai nebebūna šalčio, ant kelio dangos kaupiasi vanduo ir automobilio padangos gali akvaplanuoti, tad vairuojantis žmogus visada turi būti atidus.

Leistinas ir saugus greitis

Kai kurie vairuotojai, pasak J.Dereškevičiaus, atėjus šiltiems orams, savo automobilius puošia ir didesniais ratlankiais, žemo profilio padangomis, o tai irgi keičia automobilio valdymo savybes.

"Pirmiausia gali keisti greitis. Juk gamintojas automobilio spidometro parodymus sureguliuoja vertindamas tam tikrą ratlankio ir padangų aukštį, o kiekvienas pokytis ne pagal gamintojo reglamentavimą yra nukrypimas nuo normos", – sako J.Dereškevičius.

Beje, sausas kelias ir leistino greičio limito didinimas kai kuriuos vairuotojus veikia ir psichologiškai. Jie mano, kad gali važiuoti greičiau – juk kelyje neslypi pavojai, tačiau kuo didesnis greitis, tuo subtilesnių ir tikslesnių vairuotojo veiksmų reikia automobiliui suvaldyti.

"Juk ne veltui lenktynininkai į galingiausius ir greičiausius automobilius sėda tik tuomet, kai jėgas pabando važiuodami ne tokia galinga technika. Juk ne kiekvienas gali sėsti prie "F 1" bolido vairo ir lėkti trasoje. Vienas dalykas yra keliuose nustatytas maksimalus saugus greitis, o visai kas kita, kokiu greičiu gali važiuoti kiekvienas mūsų. Aš čia kalbu ne apie tai, kad lenktynininkas, kuris trasoje lekia, sakykime, 200 km/val. greičiu, galėtų tokiu važiuoti ir viešo naudojimo keliuose – ne. Aš sakau, kad kartais vairuotojui saugus greitis yra kur kas mažesnis nei nurodytas kelio ženkle ar apibrėžtas KET. Jeigu žinote, kad galima važiuoti 130 km/val., tačiau toks greitis jums neatrodo saugus arba, važiuodami tokiu greičiu, jaučiate diskomfortą, važiuokite tokiu, koks jums atrodo saugus. Maksimalus greitis dar nereiškia, kad visi tokiu ir turi lėkti", – tvirtina J.Dereškevičius.

A.Pakėnas, kalbėdamas apie šią situaciją, kartu primena ir kitą taisyklę, kad vairuotojas eisme turėtų laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. "Tai reiškia, kad jeigu dviejų juostų kelyje pirmoji juosta yra laisva, ja ir turėtumėte važiuoti, o ne karaliauti antrojoje. Visuomet atsiras bent šiek tiek greičiau už jus važiuojančiųjų, tad, kad eismas vyktų sklandžiai, pirmiausia kviečiu visus prisiminti šią taisyklę", – sako vairavimo ekspertas.

Šaltinis: diena.lt

Privatumo politika

© 2019. Saugokime jaunas gyvybes keliuose.

  • Facebook - White Circle