Vaikų apsauga yra tėvų pavyzdys
Statistika rodo, jog keliuose į eismo įvykius patenka vis daugiau vaikų, kurie eisme dalyvauja kaip keleiviai, pėstieji ir dviratininkai. Tačiau stengtis didinti saugumą keliuose turime ne dėl statistikos, o dėl kiekvieno vaiko sveikatos ir gyvybės.
Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies keliuose įvyko beveik 15 proc. daugiau eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai. Vien šįmet keliuose per įvairius eismo įvykius buvo sužeisti 409 vaikai. Daugiausia sužeistų nepilnamečių buvo transporto priemonių keleiviai. Palyginti su praėjusiais metais, šįmet įvyko ir dešimtadaliu daugiau eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai pėstieji; atitinkamai ketvirtadaliu daugiau eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai dviratininkai. Tokius duomenis skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Psichologai akcentuoja, jog vaikai neturi tokio stipraus savisaugos instinkto kaip suaugusieji, todėl nuo mūsų, suaugusiųjų, atsakomybės priklauso ir vaikų saugumas gatvėse.
Televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė-Dambrauskė, auginanti du sūnus vienuolikmetį Vėją ir šešiametį Džiugą, įsitikinusi, jog vaikų saugumas pirmiausia priklauso nuo tėvų jiems rodomo pavyzdžio. Žinomos moters teigimu, būna, jog suaugusieji, norėdami apsaugoti savo vaikus, koncentruojasi tik į juos, tačiau pamiršta patys save. Pavyzdžiui, vaikui užsega daug atšvaitų, kad šis tamsiuoju paros metu būtų matomas vairuotojams, tačiau pamiršta patys segėti. Ką mato atžala? Ogi tėvus be atšvaitų. Vaikai atkartoja savo gimdytojus, ima iš jų pavyzdį, todėl nuolat galvokime, kaip mūsų elgesys atrodys mažiesiems. Jeigu mama vedasi vaiką per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, neverta tikėtis, kad išlydint vaiką į ekskursiją šis paisys mamos patarimų gatvėje elgtis saugiai.
„Mūsų mažasis paspirtuku pradėjo važiuoti dvejų metų, visada būdami šalia jam aiškiname, kodėl svarbu apsidairyti į kairę, dešinę, ar neartėja automobilis, kodėl kelyje būtina būti atsargiems. Sūnūs mėgsta važinėtis dviračiais, nuolat jiems primename apie pavojus. Žinoma, reikia ir pasitikėjimą vaikams parodyti. Mūsų šeimoje eismo saugumas vienas iš prioritetų, kitaip ir būti negali, nes tai gyvenimo dalis. Vyresnėlis mokosi miesto centre, kur gatvės judrios. Ilgą laiką diskutavome su juo ir apie tai, kad šalia mokyklos trūksta „gulinčio policininko“, kai jis atsirado, labai džiaugėmės. Vaikai džiaugiasi“, - pasakojo E.Kernagytė-Dambrauskė ir pridūrė, jog šeimoje vaikų ugdymas eismo saugumo temomis duoda akivaizdžių rezultatų.
Jauna mama teigė, jog šiai vairuojant vyresnysis sūnus Vėjas visuomet stebi eismo situaciją. Žiūri, koks leistinas greitis nurodytas kelio ženkle, paskui, kiek automobilio spidometras rodo. „Klausia, ar neviršiju greičio. Jei pasuku sankryžoje kur nors, teiraujasi, ar elgiuosi pagal Kelių eismo taisykles, aš savo ruožtu paaiškinu. Vadinasi, jam aktualu saugumas, elgesys pagal taisykles. Man kaip mamai tai iš tiesų labai patinka, - šypsojosi E.Kernagytė-Dambrauskė. - Žinoma, kad įsėdus į automobilį reikia užsisegti saugos diržus, maniškiams aiškinti jau nebereikia, jiems ši taisyklė natūralus veiksmas.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog gyvenimas šiame laikotarpyje žmonėms suteikia daugiau galimybių gauti informacijos ir saugaus eismo klausimais. Šia tema aktyviai su vaikais dirba ugdymo įstaigos - darželiai, mokyklos. Taigi atsakomybe už vaikų saugumą dalijasi ir tėvai, ir auklėtojai, mokytojai. Saugus elgesys keliuose - visų mūsų atsakomybė, nesvarbu, turime vaikų ar ne, esame viena visuomenė.
Vis dėlto gyvenimas technologijų amžiuje turi savų privalumų ir trūkumų, vienas jų - besaikis naudojimasis technologijomis. Mokslo metai prasidėjo, todėl gatvėse išvysime vis daugiau vaikų, kurie per gatvę eis garsiai klausydamiesi mėgstamos muzikos ar įnikę į mobiliųjų ekranus. E.Kernagytės-Dambrauskės nuomone, čia vėlgi tėvai turėtų kalbėtis su vaikais ir išaiškinti tykančius pavojus, kai diskusijos eismo saugumo temomis šeimos narius lydi visuomet, nekyla ir abejonių, ar vaikas tikrai įsiklausė į tėvų žodžius. „Palinkėčiau tėvams daugiau kalbėtis su savo vaikais. Kai mes bendraujame, kalbame, esame šalia, tai vaikai mus ir girdi. O kai paleidžiame juos gyventi savo gyvenimus ir užsiimame savo reikalais, tada nelabai galime ir norėti, kad jie mus girdėtų. Tas pats ir dėl eismo saugumo, kai esame šalia, aiškiname, kalbamės, vaikai tikrai išgirs“, - neabejojo E.Kernagytė-Dambrauskė.
Paklausta, kas sumažintų eismo įvykių keliuose, pašnekovė neabejojo, jog išaugusi eismo dalyvių tarpusavio pagarba. Deja, vis dar netrūksta situacijų, kuomet vairuotojai lėtai išsukantį iš sankryžos iškeiks, nepertraukiamai pypsins, grūmos kumščiais. Tačiau bendrąja prasme žmonių kultūra kelyje auga, po truputį, mažais žingsneliais auginame kultūrą ir tarpusavio pagarbą. Pagarba vienas kitam yra vaistas nuo nelaimių kelyje.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Šaltinis: respublika.lt
