Kaip atsirado kelio ženklai?

Kelio ženklai atrodo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio ir saugaus eismo dalis. Be jų keliauti būti ne tik painu, bet ir pavojinga. Tačiau ar žinote jų atsiradimo ir vystymosi istoriją?

Pirmieji kelio ženklai atsirado senovės Romoje. Tai buvo akmeninės gairės, ant kurių buvo nurodytas atstumas iki didžiausių miestų. Dažniausiai buvo nurodomas likęs atstumas iki Romos.

Viduramžiais kelio ženklai smarkiai nepatobulėjo. Prie atstumo iki likusio miesto buvo pridėtos rodyklės, padedančios keliautojams lengviau orientuotis.

Pirmieji kelio ženklai, panašūs į naudojamus šiandien, atsirado 1870–1880 m. Jie buvo skirti tuo metu išpopuliarėjusiems dideliems dviračiams. Dviračiai judėdavo pakankamai greitai ir jų kontrolė nebuvo lengva. Dviračių keliautojai taip pat mėgdavo vykti didesnius atstumus ir į nežinomas vietoves. Tokiems keliautojams dviratininkų organizacijos pradėjo statyti ženklus, įspėjančius apie stačias nuokalnes ar kitus pavojus. Daugiausiai tai buvo užrašai, nes nebuvo sugalvoti sutartiniai žymėjimai.

Pirmuosius žingsnius ženklų standartizavimo link žengė Italijos keliautojų klubas, kuris 1895 m. pasiūlė pirmuosius kelio ženklus. Vietoj užrašų atsirado tam tikrą prasmę turintys ženklai. 1900 m. pasaulinė keliautojų klubo organizacija pirmą kartą apsvarstė galimybę įvesti vienodus kelio ženklus daugelyje šalių.

1903 m. Britanijoje įvesti 4 kelio ženklai, kurių reikšmės priklausė nuo jų formos, tačiau ryškiausias kelio ženklų vystymosi etapas prasidėjo 1908 m. Romoje. 1909 m. keturios Europos šalys jau buvo patvirtinusios ženklų naudojimą, kuriuose esantys simboliai reiškė priekyje esančius kelio nelygumus, posūkius, sankryžas ir geležinkelio pervažas.

Šiuolaikiniai kelio ženklai gaminami iš aliumininės skardos, ant kurios specialia technologija padengiamas plastikas arba dažai, kurie gerai atspindi šviesą ir yra matomi esant net ir mažam šviesos šaltiniui. Naujausi ženklai gaminami ant elektroninių švieslenčių.

Šaltinis: Autotestai.lt