Žiemos sąlygos keliuose: ko galima tikėtis?


Artėjant kalendorinei žiemai kelius prižiūrinti įmonė „Kelių priežiūra“ šiais metais dar daugiau dėmesio skiria prevenciniams veiksmams. Todėl vairuotojams pravartu žinoti, kaip prižiūrimi skirtingų lygių keliai, nes taip galima išvengti nemalonių staigmenų. Valstybinių kelių priežiūra atliekama vadovaujantis reglamentais, apibrėžiančiais, kada ir kokie darbai turi būti vykdomi keliuose.


Skirtingo priežiūros lygio keliams taikomi skirtingi reikalavimai, todėl vairuotojai turėtų išlaikyti ypatingą budrumą važiuodami atokesniais keliais.


„Pirmojo priežiūros lygio magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys bei „Via Baltica“ dirbame 24 valandas per parą, priežiūra čia vyksta nenutrūkstamai.


Antrojo priežiūros lygio keliuose dirbame nuo 4 iki 22 val., trečiojo lygio – nuo 4 iki 19 val., o ketvirtojo ir penktojo priežiūros lygio keliai prižiūrimi nuo 9 iki 18 val.


Nuo priežiūros lygių priklauso ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda sniegą privalome nuvalyti per 2 valandas nuo snygio pabaigos, o Kietaviškės–Elektrėnai – per 9 valandas“, – pasakojo bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovas Karolis Sakalauskas.


Pasirengti tenka iš anksto


K.Sakalauskas teigė, kad oficialus žiemos sezonas prasideda nuo spalio 15 dienos.


Iki šios datos sukalibruojami barstytuvai, kad žiemos kelių priežiūros įranga veiktų nepriekaištingai ir slidumą mažinančias medžiagas skleistų tolygiai, ne per plačiai, kad būtų tausojama gamta. Taip pat parengiama reikalinga kelių priežiūros technika.


„Šiuo metu turime 327 barstytuvus su druskos barstymo įranga, 8 barstytuvus druskos tirpalu laistyti ir dar 3 kombinuotus, kuriais galima ir laistyti tirpalą, ir barstyti sudrėkintą druską.


Taip pat paruošta daugiau nei 400 vienetų kitos technikos, skirtos sniegui valyti. Be to, šiemet esame numatę atnaujinti 18 barstytuvų komplektų.


Šiuo metu sandėliuose turime daugiau nei 50 tūkst. tonų druskos, jos atsargos per sezoną bus nuolat pildomos. Per įtemptus sezonus įprastai sunaudojame daugiau kaip 120 tūkst. tonų druskos“, – pasakojo bendrovės atstovas.


Kokios žiemos tikėtis?


Planuoti darbus ir veiksmus keliuose padeda Kelio būklės informacinė sistema, kuri pateikia 18 valandų prognozę ir ją atnaujina kas valandą.


Sistema pateikia apdorotus duomenis, gaunamus iš Kelių oro sąlygų informacinės sistemos stotelių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, skaitmeninių geografinių duomenų, įmonės turimų barstytuvų ir kitų šaltinių. Šios prognozės Kelių priežiūros valdymo centre stebimos visą parą.


„Įvertinti ir apskaičiuoti, ar ši žiema bus šilta, ar šalta, tikrai įmanoma, tačiau pasakyti tiksliai, pavyzdžiui, kiek dienų su sniegu turėsime, itin sunku“, – teigė dr. Lauryna Šidlauskaitė, technologijų vystymo projektų vadovė, kuri atsakinga už su meteorologija susijusių technologijų diegimą „Kelių priežiūroje“.


Anot pašnekovės, remiantis esamais meteorologiniais duomenimis, tikėtina, kad turėsime šiltą žiemos pradžią.


Nepaisant to, keliuose vyraus žiemiškos sąlygos – galbūt bus mažiau snygių, bet gerokai daugiau nei paprastai plikledžio ar šerkšno atvejų.


Keliai vis tiek išlieka pavojingi net ir šiltą žiemą, todėl vairuotojai privalo būti atidūs, ypač išsukdami iš pagrindinių ir valstybinės reikšmės kelių, rinktis gerokai mažesnį greitį nei leistinas, atidžiau įvertinti veiksmus kelyje ir būti pasiruošę žiemai, kad ji neužkluptų netikėtai.


Vairavimo sąlygas šaltojo sezono metu apsunkina ant kelio dangos susidarantis plikledis ar sniego sluoksnis, matomumą blogina dažni krituliai.


Plikledį naikina ir tirpalu


Paulius Kairiūkštis, įmonėje atsakingas už kelių priežiūros technologijas, tikino, kad šiemet dar daugiau dėmesio skiriama ne tik reagavimui į iškritusius kritulius ir sniego valymui, bet ir plikledžio susidarymo prevencijai.


Jo teigimu, prevencinis barstymas vyksta 2 valandos iki prognozuojamo slidumo susidarymo – tai padaryti kelininkams padeda ne tik meteorologinės prognozės, bet ir prieš trejus metus įdiegta kelių būklės informacinė sistema, padedanti kuo tiksliau nuspėti, kada ir kur susidarys plikledis ar kiti pavojingi reiškiniai.


Tiesa, slidumo prevencijai bus pasitelkiama ne tik druska, bet ir vis labiau į įmonės darbus integruojama druskos tirpalo laistymo technologija.


„Prevencinius barstymus atliekame tik pirmojo ir antrojo priežiūros lygio keliuose, kur intensyviausias eismas. Jau trečius metus vykdydami slidumo prevenciją naudojame druskos tirpalą.


Šiuo metu šią technologiją naudojame A1 kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno bei ruože prieš Klaipėdą, taip pat padengiame atkarpą A2 kelyje nuo Vilniaus iki Širvintų bei pusę A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio atkarpos.


Ateityje druskos tirpalą ketiname naudoti platesniame kelių tinkle“, – sakė P.Kairiūkštis.


Anot jo, druskos tirpalo laistymo technologija yra efektyvesnė ir ekonomiškesnė už druską, tačiau tirpalo laistymą gali riboti aplinkos sąlygos.


Druskos tirpalo naudoti negalima esant žemesnei nei 6 laipsnių temperatūrai. Taip pat jo efektyvumas mažėja augant sniego kiekiui ant kelio dangos. Dėl to ši technologija visiškai pakeisti druskos barstymo negali.


Šaltinis: lrytas.lt

Kitos naujienos