Šias klaidas vairuodami žiemą daro beveik visi


Apie penktadalis avarijų įvyksta dėl oro sąlygų, o pavojingiausias metas – šaltojo sezono pradžia, kuomet vairuotojai pervertina savo jėgas ir automobilio galimybes, rodo eismo įvykių statistika. Slidi kelio danga ir permainingi žiemiški orai ypač daug pamokų gali duoti nepatyrusiems pradedantiems vairuotojams. Vis dėlto dažniausios vairavimo klaidos, daromos žiemos metu, pasak eismo saugumo ekspertų, yra universalios: jų pasitaiko net ir daug metų vairuojantiems profesionalams.


Kartu su efektyvaus ir saugaus vairavimo ekspertu Dariumi Grinbergu 15min primena keturias dažniausias klaidas ir pataria, kaip jų išvengti.


Keturios dažniausios vairuotojų klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti


1. Prastas automobilio paruošimas. „Pirmiausia, nuo ko turėtų pradėti vairuotojas (nesvarbu, ar jaunas, ar patyręs) – dar prieš sėsdamas į automobilį įjungti į galvą“, – svarbiausią taisyklę priminė saugaus eismo specialistas. Pasak jo, žiemos rytais labai dažnai automobilio langai būna padengti nedideliu ledo sluoksniu.


„Tai turėtų būti pirmas signalas vairuotojui, kad kelyje gali būti labai slidu. Miesto centre, be abejo, gatvės labai greit nuvalomos, tad slidumo vairuotojas, ypač jei važiuos ne anksti ryte, gali ir nepajusti. Tačiau, jei teks važiuoti užmiesčio keliu, gali pataikyti į tokią vietą, kur bus vadinamasis juodas ledas, kurio net nesimato.


Bet, jeigu žmogus gavo signalą (atkreipė dėmesį į apšalusius stiklus – red. past.), ir į jį sureagavo, jis bus pasiruošęs netikėtumams ir kelyje priims teisingus sprendimus. Vienas jų – sumažinti greitį“, – kalbėjo D.Grinbergas.


2. Saugaus vairavimo taisyklių nesilaikymas. Laikytis Kelių eismo taisyklių ir kitų saugaus vairavimo taisyklių būtina visada. Deja, dažnas vairuotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių rizikuoja ir, pavyzdžiui, važiuoja maksimaliu leistinu greičiu.


Anot D.Grinbergo, toks požiūris – trumparegiškas. „Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu. Vairuotojams reikėtų prisiminti, kad žiemą kelio būklė niekada nėra ideali, todėl būtina atkreipti dėmesį į greičio režimą. Žinoma, magistraliniai keliai dažniausiai būna puikiai nuvalyti, tačiau net ir juose gali būti visokių ruožų“, – kalbėjo saugaus vairavimo ekspertas. Dar vienas svarbus dalykas, kurį vairuotojai linkę pamiršti, yra dėmesys keliui.


„Vairavimas yra darbas, kuris neturėtų būti blaškomas pašalinių veiklų. Kaip ir bet koks kitas darbas, jis reikalauja visiško susikaupimo. Čia nėra jokių išimčių – vairuojant reikia vairuoti“, – auksinę taisyklę priminė pašnekovas.


3. Savo galimybių pervertinimas. „Savo jėgas pervertina ne tik jauni vairuotojai, bet ir tie, kurie galbūt važinėja jau dvidešimt metų ir per juos neturėjo nė vieno eismo įvykio. Tai juos gali tam tikra prasme užmigdyti“, – savo mintimis dalijosi D.Grinbergas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog nemaža dalis vairuotojų vairavimą laiko tokiu įprastu dalyku, kad daugelį veiksmų atlieka automatiškai, per daug negalvodami.


Tai – klaida, nes net ir įprastame kasdieniame maršrute eismo sąlygos gali pateikti nemalonių staigmenų, į kurias vairuotojas turės reaguoti nedelsiant.


„Pastebiu tokią tendenciją, kad labai daug vairuotojų nebesusimąsto, ką jie veikia prie vairo. Žmogus važinėja kasdien tuo pačiu maršrutu. Automatizmui susiformuoti užtenka ir mėnesio – per tiek laiko vairuotojas važiuoja ir nebemąsto apie tai, kad kas nors gali nutikti.


Vairuodamas jis galvoja apie šeimą, darbą, galbūt, būsimas atostogas, nors turėtų būti susitelkęs į kelią: numatyti situacijas, kurios gali nutikti, pastebėti dangos pokyčius, kitų vairuotojų elgesį“, – kalbėjo pašnekovas, taip pat pridūrė, jog kartais matant kitos transporto priemones panevrus kelyje, galima išvengti skaudžių nelaimių.


„Tu pats gali važiuoti laikydamasis visų saugaus vairavimo taisyklių, bet galbūt kitas vairuotojas padarys klaidą ir tu privalėsi sureaguoti. Man pačiam yra buvęs atvejis, kai kitos transporto priemonės su priekaba vairuotojas išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir neįvertino stabdymo kelio. Tačiau aš jį senokai stebėjau ir apsidrausdamas šiek tiek sumažinau savo greitį. Tai padėjo: sankryžoje, kurioje ši transporto priemonė įsuko į pagrindinį kelią, aš su juo nesusidūriau, nes turėjau laiko sustabdyti savo automobilį. Tad, nors jis su priekaba užtvėrė visą kelią, aš nejaučiau jokio streso: sustojau ir palaukiau, kol vėl galėsiu važiuoti“, – patirtimi pasidalijo pašnekovas.


4. Netinkamas važiavimas ledu ar slidžia kelio danga. Tinkamas greičio pasirinkimas yra svarbus ir kalbant apie vairavimą slidžiame kelyje.


„Kitas svarbus dalykas, kurį reikėtų prisiminti žiemą: vairuotojas neturi būti aštrus, t. y. jis neturi daryti staigių judesių tiek vairu, tiek akseleratoriaus pedalu. Stabdžio pedalas – išimtis. Jeigu matote, kad slidžiame kelyje artėja kažkas blogo, kirskite iš visų jėgų per stabdžio pedalą. Tai net ir susidūrimo atveju šiek tiek sumažins automobilio greitį ir turės geresnes pasekmes“, – sakė D.Grinbergas.


Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad visuose šiuolaikiniuose automobiliuose yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). „Avarijos slidžiame kelyje atveju ji neleidžia stabdžiams blokuotis, palieka juos riedančius tam, kad vairuotojas galėtų maksimaliai lėtėdamas pasistengti apvažiuoti jo kelyje atsiradusią kliūtį. T. y. dėl ABS automobilis lieka valdomas“, – priminė saugaus vairavimo ekspertas.


Jo teigimu, į automobilius įvairios sistemos montuojamas ne veltui, tik vairuotojai turėtų mokėti jomis tinkamai naudotis. „Yra praslydimo kontrolės, automobilio stabilizavimo sistemos, kurios vairuotojams labai padeda. Žinoma, čia labai svarbus tinkamas, t. y. neviršytas tai situacijai, greitis. Pvz., visiškai saugus greitis gali būti 55 km/val., vairuotojas važiavo 58 km/val. Tokiu atveju sistemos tikrai padės susitvarkyti. Bet, jeigu saugus greitis buvo 55 km/val., bet vairuotojas važiavo 80 km/val. greičiu, tai jokia sistema jam nepadės“, – pabrėžė efektyvaus vairavimo specialistas.


Šaltinis: 15min.lt

Kitos naujienos